Populiarių pomirtinio gyvenimo vaizdinių kaita XX a. Žemaitijoje

LTStraipsnio objektas – Žemaitijoje populiarūs pomirtinio gyvenimo vaizdiniai, būdingi dviem XX a. atkarpoms – amžiaus pradžiai ir amžiaus pabaigai. Darbo tikslas – užčiuopti, kokie, kaip ir kodėl įvyko pomirtinio gyvenimo sampratos lūžiai, visuomenei pereinant iš tradicinės į moderniąją (postmoderniąją, posovietinę): kokie esminiai pokyčiai atsirado suvokiant vėlę, kokius poslinkius liudija kitokia mirusiojo sapnavimo interpretacija, ką galima įžvelgti nagrinėjant vėlės ir gyvųjų pasaulio santykių vaizdinius, kaip ir kodėl tikėjimas konkrečiu dangumi ir konkrečiu pragaru XX a. pradžioje virto neapibrėžtu vėlės būsenos vaizdiniu amžiaus pabaigoje. Straipsnio autorė, lygindama XX a. pradžioje ir pabaigoje populiarius pomirtinio gyvenimo vaizdinius, daro išvadą, kad tiek vėlės, tiek anapusinių buveinių ir laiko vaizdiniai tapo abstraktesni – vėlė ir jos gyvenimas pasidarė gerokai labiau atsieti nuo žemiškojo – žmonių pasaulio. Straipsnio autorė teigia, kad posovietinė karta, supriešindama savo vaizdinius su XX a. pradžioje populiariais vaizdiniais, pabrėžia, kad pomirtinio gyvenimo neįmanoma matuoti žmogui suvokiamais matais. Tarpukario kartai, anot straipsnio autorės, dar nebuvo perskyros tarp materialaus ir nematerialaus, tiek gyviesiems, tiek mirusiesiems užteko vietos viename bendrame žmonių pasaulyje. Straipsnio autorė teigia, kad ši perskyra atsirado tik sovietmečiu. Tiek atsiradę nauji anapusinio pasaulio vaizdiniams nusakyti vartojami terminai, tiek patys vaizdiniai rodo, kad per XX amžių anapusinio pasaulio įsivaizdavimas smarkiai nukrikščionėjo.Reikšminiai žodžiai: Mirtis; Vėlė; Pomirtinio gyvenimo vaizdiniai; Tarpukario karta; Posovietinė karta; Images of the afterlife; Interwar generation; Post-Soviet generation; Žemaitija (Samogitia); Liaudies kultūra; Tikėjimai; Prietarai; Pomirtinis gyvenimas; Samogitia; Traditional community; Death; Images of Afterlife.

ENIn the focus of analysis in this article there are images of the afterlife popular in Samogitia in the course of two separate time spans: the beginning and the end of the 20t h century. The author attempts to grasp the nature, character and reasons for shifts taking place in the notion of afterlife along with the social transformation of the traditional community into the modern (postmodern, or post-Soviet) one. It is pointed out in the course of research, that borderline between the earthly life and the afterlife which is acutely felt by the post-Soviet generation did not exist in the mentality of the interwar generation. The interwar generation perceived the underworld as existing somewhere close by and perfectly fitting into the earthly frame. Meanwhile the post-Soviet generation has "expelled" the souls and the entire afterlife from the human world perceived and experienced by humans and measured in human terms. Phrases that the interwar generation used to describe the underworld were based on analogies with the earthly reality, while the ones used by the post-Soviet generation are very abstract, avoiding any such analogies. According to the post-Soviet generation, the souls of the dead are purely spiritual substances, therefore unable to take any shape, and incapable of appearing to the humans or making any signs to them.This notion essentially transforms the image of communication between the living and the dead. As maintained by the post-Soviet generation, appearances of the deceased to the living humans are results of their mental processes. Meanwhile the interwar generation used to perceive the communication between the living and the dead as a self-evident reality. The study reveals other manifestations of de-Christianization and rejection of traditional cultural images taking place in the 2 0 t h century Samogitia as well. The post-Soviet generation tends to reject the image of the Christian hell entirely, while the image of purgatory is replaced by individually construed notions of "flying along the tunnel", "clarification", or "getting into a lower layer". Certain novel terms employed by the post-Soviet generation indicate the significant impact that its afterlife image has .experienced as result of alien religious and parapsychologic ideas brought in by globalization. [From the publication]