Ankstyvasis partizanų dainų kūrimo tarpsnis

LTStraipsnio objektas – pokario pradžioje partizanų dainuotos dainos. Darbo tikslas – remiantis konkrečiomis dainomis ir partizanų atsiminimais, aptarti ankstyvąjį jų dainų kūrimo tarpsnį. Straipsnio autorius teigia, kad partizanų dainų gausą ir įvairovę nulėmė tas faktas, kad jos kurtos ne tik dainingoje aplinkoje, bet ir gausų poetinės kūrybos palikimą turinčioje terpėje. Visiškai kitokioje gyvenimo aplinkoje prigijo tos ankstesnės dainos, kurios galėjo bent kiek įgyti naują paskirtį – nuo priešinimosi okupacijai išraiškos iki kovos už tautos išlikimą stiprinimo. Partizanų dainų repertuarą veikiai ėmus pildyti naujais kūriniais, vienu iš kūrybos šaltinių tapo tarpukario ir karo meto periodika, gausiai spausdinusi autorinę poeziją. Imta ieškoti eilėraščių, kuriuos būtų galima paversti dainomis, nevengiant juos netgi reikiamai perkurti. Vaisingų rezultatų davė ankstesnių dainų panaudojimas kuriant naujas siužetines linijas ir poetinius vaizdus. Straipsnio autoriaus nuomone, ankstyvajame partizanų kūrybos tarpsnyje atsiradusios dainos – reikšminga pokario pasipriešinimo poetinės kūrybos dalis.Reikšminiai žodžiai: Sovietinė okupacija; Liaudies kūryba; Partizanų dainos; Soviet okupation; Partisans' songs; Karo dainos; Romansai; Dainų kūrimas; Pokaris; Guerrilla's songs; war songs; Romances; Songs' creation; After-war period.

ENThe subject of this article comprises folksongs sung by the partisans, i.e. participants of the armed resistance against Soviet occupation taking place in Lithuania immediately after the World War II. These songs used to sustain the spiritual fortitude of the fighters helping them to survive the hardships of the armed resistance, like living in the woods and experiencing constant threat of danger and death. The patriotic songs sung by the partisans inspired them to be proud and remain free even in the occupied country. Under these conditions, the military songs were particularly becoming: both the old ones and those performed by the soldiers of the former independent Lithuanian army (many of them also having joined the partisan movement). Folksongs expressing pessimistic feelings, particularly those dominated by the motif of bidding farewell or sorrowful parting with someone dear leaving for unknown lands were especially favoured. In the underground, numerous poetic pieces were composed, many of them subsequently being turned into folksongs. Poems in earlier print were sought out in order to turn them into songs. Some of those poems had to be adapted to better suit the reality of the time. In the process, the notion allowing depersonalization of the poems and transforming them in the way that folksong is transformed by oral tradition, was adhered to. Cases when only the beginning of some popular song text was taken, while further composition of a different poetic piece followed, were also quite numerous. The composers of the partisans' songs productively adapted earlier songs as starting points for creating new story lines and poetic images. [From the publication]