"Kap cik gaila, ir ataina žodžiai" : Valkininkų apylinkių raudos

LTStraipsnio objektas – Valkininkų apylinkių raudos (visos jų žanrinės grupės). Darbo tikslas – išnagrinėti lokalines raudų savybes regioniniame (Dzūkijos) kontekste, individualius jų ypatumus. Straipsnio autorės manymu, Valkininkų apylinkių raudos atspindi šių vietovių, kaip vieno didžiausių raudojimo tradicijos židinių, ypatybes. Dažniausiai šio židinio raudos pasižymi bendrosiomis regioninėmis ir platesnio masto – universaliomis – savybėmis, o vietiniai bruožai yra susiję su įsimintinais įvykiais, išskirtinių asmenybių indėliu ir galimybe tirti nedidelėje teritorijoje palyginti gausiai užfiksuotą medžiagą. Raudota ir užrašinėtojams paprašius, o mirusiųjų garbstymų užrašyta ir autentiškų įvykių metu, tad galima palyginti itin skirtingomis aplinkybėmis gimstančių improvizacinių kūrinių savybes. Straipsnio autorė teigia, kad labai reikšminga ir tai, kad raudos ne kartą buvo užrašinėjamos iš tų pačių žmonių, prašant prisiminti tą patį įvykį. Tokie užrašymai leidžia palyginti kanono ir improvizacijos santykį tokiame sąlygiškai laisvame, regis, momentiniame kūrinyje, koks yra rauda. Straipsnio autorė daro išvadą, kad bandant gilintis į mažiausios galimos imties – vieno kaimo – raudų savybes, aiškėja, kad jas apibrėžti itin sunku. Straipsnio autorė mano, kad greičiausiai yra individualus raudų šablonas; panašu, kad, perduodant iš lūpų į lūpas, bandant atkartoti net savo paties kadaise raudotas raudas, įsimenama tik bendroji raudos teksto mintis ir melodijos motyvas, o detalės gana laisvai varijuojamos, plėtojamos arba praleidžiamos, įvairiai dėliojamos raudos kompozicijoje.Reikšminiai žodžiai: Rauda; Raudotojos; Dzūkija; Valkininkų apylinkės; Lament; Howler; Valkininkai parish; Dzūkija region; Rauda; Lament; Valkininkai district.

ENThe subject of the article comprises laments from the Valkininkai parish in the south-eastern part of Lithuania, including peculiarities of their poetical texts and melodies as well as contributions of the most talented performers. The total amount o f laments recorded in this locality nearly reaches as many as 300, yet only less than half of them have their melodies recorded, while only slightly over 60 are stored in sound media. The laments have been collected since 1905 until t h e beginning of the 21 st century. The Valkininkai parish boasts great concentration of laments, which is remarkable not only in Dzūkija region (the south-eastern Lithuania), but also across the whole Lithuania. Laments performed on a great variety of occasions have been recorded here: funeral laments; keens of the deceased after the funeral or on the All Saints' Day at the cemetery; dirges at weddings, performed by the bride, by her mother and the bridesmaids; parodies of laments performed by the mock wedding party in disguise; laments performed over the men recruited for the army, being at war or serving in the military; dirges by shepherds over the lost animals or deploring the hardships of their life; and parodies of the funeral laments. It is especially important, that some laments have been repeatedly recorded from the same informants, who had been asked to remember the same particular event. Such recordings are very rare even in Dzūkija, while totally unavailable in other regions. Yet they allow us comparing the ratio between the canon and improvisation in such a conventionally free and seemingly momentous composition as a lament. [From the publication]