Moterų kultūrinė saviraiška : dainų raidos vingiais

LTStraipsnio objektas – seniausių moterų sluoksniu grindžiama dabartinė dainų tradicija Dzūkijoje, kurią nustatyti leidžia pastarųjų metų folkloro lauko tyrimai. Darbo tikslas – atskleisti moterų kultūrinės saviraiškos būdus, koncentruojantis į seniausios kartos atstovių dainavimo pagrindines tendencijas. Straipsnio autorė daro išvadą, kad per daug ir nesigilinant į apžvelgtus ir nespėtus apžvelgti tuos rašymo atvejus (ne tik moterims būdingas poetinės saviraiškos formas), kurie dėl juose ir plika akimi matomo literatūriniu požiūriu neoriginalumo, šabloniškumo nė nepretenduoja į tikrosios (aukštosios) literatūros lauką, šie kūrybiniai bandymai atrodo galintys pagrįstai tikėtis folkloristinės žiūros. Tokiuose tekstuose tai ryškiau, tai ne taip ryškiai matyti prasikišančios prasminės folkloriškumo šaknys, lyg traukiančios rašančiuosius atgal – į folklorinės komunikacijos laikus. Juk rašančiųjų pastangos vis dar tebemaitinamos giluminės "kolektyvinės" jausenos – siekimo aktualinti tekstuose tradicinei kultūrai svarbių vertybių (tėvynės, amžinos meilės, ištikimybės, atjautos bei užuojautos ir t. t.) prasmes. Tačiau tokias idėjas plėtojanti estetinė rašymo pusė gerokai nusileidžia dėl "ribotų galimybių", todėl gali tenkinti ir tenkina tik vietinę auditoriją, kaip ir šiandieninės namų moters kultūrinės saviraiškos suponuojamas folklorinis diskursas. O stebėtos namų moterų kultūrinės saviraiškos formos, jų išsišakoję vingiai dabartyje atveria naujas prieigas mūsų akyse vykstančiai folkloriškumo, jo netikėtai susipinančių prasminių jungčių raidai tirti.Reikšminiai žodžiai: Moteris; Kultūrinė saviraiška; Socialumas; Dainavimas; Rašymas; Folklorinė komunikacija.; women; Cultural self-expression; Sociability; Singing writing; Folkloristic communication; Moteris; Folklorinė komunikacija; Woman; Singing; writing; Folklore communication.

ENThe article presents an attempt at revealing the ways of cultural self-expression favored by Lithuanian women, with special focus on the folkloric mode of singing and taste for singing displayed by the elderly generation of women. The basis for this research comprises the folksong tradition developed by women in Dzūkija, the southern Lithuanian region particularly celebrated for its folksongs. This tradition was subject to observation and investigation of the folklore researchers during fieldwork sessions organized in the course of several recent years by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore. Provisionally discerned sub-layers of the female folk singing tradition enabled the author to make certain conclusions regarding the cultural self-identification of the nowadays countrywomen, defined by their favored repertoire and their attitude towards the songs. Some features of still hardly evident modernization process in the folksong tradition could at least partly be grasped (e.g., the older repertoire being replaced by romance-type songs, the increasing demand for the individually composed song texts etc.). The certain principle of development in the cultural self-expression of the women, namely, the transition from singer to composer, could be pointed out.