Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai : disertacija

LTŠi daktaro disertacija yra iš lingvistinio mandagumo - lingvistinės pragmatikos srities. Tyrimo objektas - sakytiniai prašymai. Tikslas - ištirti ir sugretinti lietuvių ir anglų prašymų mandagumo strategijas bei jų realizacijas, nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų atstovų prašymų panašumus bei skirtumus. Tiriamoji medžiaga gauta eksperimentiniu diskurso kūrimu testu - atvirosiomis anketomis su prašyti skatinančių situacijų scenarijais. Respondentai - aukštųjų mokyklų studentai: 100 lietuvių ir 100 anglų. Medžiagos klasifikacijai ir analizei naudota Blum-Kulkos ir kt. (1989) sistema, sukurta tirti prašymui kaip pasakymų sekai, sudarytam iš prašymo branduolio (minimalaus ilokucinės jo galios realizacijos vieneto) ir papildomų vidinių bei išorinių modifikacijų. Darbe remiamasi Brown ir Levinsono (1987) teorija, kurioje pasiūlyta perskyra tarp pozityviojo (artumas, solidarumas) ir negatyviojo (atstumas, pagarba) mandagumo. Gauti rezultatai rodo, kad nors lietuvių ir anglų prašymai turi daug bendrybių, lietuviškuose atsispindi mažiau dėmesio adresato laisvei ir privatumui, daugiau tiesmukumo, mažiau atsargaus pesimizmo, tikėjimo šnekos akto sėkme ir pan. Tačiau lietuviai labiau nei anglai yra linkę savo prašymus švelninti perteikdami artumą, atsiremdami į savaime suprantamus žmonių įsipareigojimus vieni kitiems, kurdami draugišką bendravimo atmosferą ir pan. Lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi būdai, kaip prašant dera atsižvelgti į kitą, yra nulemti skirtingų kultūrinių lietuvių ir anglų vertybių, požiūrių bei nuostatų.

ENThis doctoral thesis represents linguistic politeness from the field of linguistic pragmatics. The subject of research consists of oral requests. The objective is to investigate and compare the English and Lithuanian request politeness strategies and their implementation, identify and explain similarities and differences in requests of the representatives of languages researched. The experimental material was obtained by creating experimental discourse test – open type questionnaires with scenarios of situations promoting requests. Respondents: higher education students (100 Lithuanian and 100 English). Material was classified and analysed using Blum-Kulka and others (1989) system designed to investigate the request as sequence of expressions consisting of the core application (minimal unit its elocution power) and additional internal and external modifications. Work is based on Brown and Levinson (1987) theory, which proposes the distinction between the positive (closeness, solidarity) and negative (distance, respect) politeness. The results indicate that, while Lithuanian and English applications have a lot in common, Lithuanian reflects less emphasis on privacy and freedom of an addressee, more outspokenness, and less cautious pessimism and faith in speech and the act like success. However, Lithuanians are more likely to mitigate their requests conveying proximity, leaning on natural human commitment to each other, creating a friendly atmosphere of communication and so on, than Englishmen. Lithuanians, compared to negatively polite Englishmen, are more oriented towards positive type of politeness. Different ways of treating each other while giving the request are determined by different cultural values, approaches, and attitudes of Lithuanians and Englishmen.

• Adresanto santykio su adresatu raiška XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių reklamoje / Daiva Pagojienė. Res humanitariae. 2015, t. 18, p. 201-220.
• Cross-cultural communication: creativity and politeness strategies across cultures. A comparison of Lithuanian and American cultures / Viktorija Jakučionytė. Creativity studies. 2020, Vol. 13, no. 1, p. 164-178.
• Etiketo raiška spausdintiniuose reklamos komunikatuose / Irma Jurgaitytė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2018, 22 (1/2), p. 181-200.
• Höflichkeit in deutschen und litauischen Bitten: Untersuchung anhand von Internetforen / Danguolė Satkauskaitė, Rūta Šidlauskienė. Tekstai ir kontekstai. 2013, 2013, p. 132-139.
• Kalbinis mandagumas nekilnojamojo turto skelbimuose: prašymai / Agnė Aleksaitė. Res humanitariae. 2022, t. 30, p. 26-47.
• Nurodymų raiška priešmokyklinio amžiaus vaikų kalboje / Ingrida Balčiūnienė, Jolita Ančlauskaitė. Filologija. 2011, Nr. 16, p. 5-18.
• Structure of Lithuanian nicknames / Rita Baranauskienė, Ilona Mickienė. Onomastica Uralica. 2018, vol. 13, p. 317-326.
• Taikomosios kalbotyros raida / Meilutė Ramonienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, P. 83-101.
• Zu Strategien der Bitten deutscher und litauischer Forenmitglieder in Finanzforen / Danguolė Satkauskaitė, Ruta Šidlauskienė. Interkulturelle Aspekte der deutsch-litauischen Wirtschaftskommunikation / herausgegeben von Rūta Eidukevičienė und Antje Johanning-Radžienė. München: Iudicium, 2014. P. 174-191.
• Žvilgsnis į sakytinės žiniasklaidos kalbą / Skaistė Aleksandravičiūtė. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 208-223.