XX a. IV dešimtmečio lietuvių literatūra: prancūziškieji kontekstai : disertacija

LTDisertacijos tema apima dinamišką dviejų skirtingų kultūrų santykį ir kreipia į jo problemikos lauką. Darbo tikslas – išryškinti skirtingus santykio su prancūzų kultūra aspektus, analizuojant kitos kultūros veikmės recepciją. Prancūziškieji kontekstai tyrinėjami kaip konkrečių patirčių, viešai deklaruojamų vertybių ar sąvokų tinklas. Tai ir kūrybinės veiklos (literatūros kūrinio) situacinė aplinkybių visuma. Atminties pėdsako aspektu tiriamos IV dešimtmečio kūrybinės sąmonės prielaidos, kultūrinis poveikis analizuojamas įvairiais lygmenimis (oficialusis, kultūrinis, asmeninis, meninis), atskleidžiant visuminį jų veikimą skirtingose sferose. Kultūrinio poveikio „anatomijos“ analizė remiama dvejopa tyrimo strategija, tarpusavyje derinant sociokultūrinį ir fenomenologinį požiūrius. Abiejų metodų dermės principu remiamas tyrimas leido analizuoti prancūziškuosius kontekstus kaip persiliejančius vienas į kitą, vienas kitą formuojančius ir veikiančius, o kultūrinį poveikį, atsirandantį tarpkultūrinio santykio pagrindu, atskleisti susitelkiant ne ties horizontaliomis įtakų paralelėmis, o ties paradigminiais atitikmenimis. IV dešimtmečio literatūros lauką reprezentuoja A. Vaičiulaičio, J. Aisčio ir H. Radausko meniniai tekstai. Tarpkultūriniam santykiui atskleisti paraleliai gilintasi ir į prancūzų poetų kūrybą, ryškinta bendra jungianti plotmė, kuri leido matyti kultūrinės patirties pėdsaką ir bendrą pasaulio viziją. Disertacijoje argumentuojama, kad esmingiausias įtakos lygmuo gali būti apčiuopiamas ne kaip sekimas, o kaip savotiškas atpažinimas, kuris suaktyvina ir tai, kas tarpkultūrinio dialogo dalyvių yra savita, nesuderinama, atskira.

ENThe thesis covers dynamic relationship between two different cultures and draws on its problem field. The objective of the thesis is to highlight the relationship between various aspects of French culture analysing the perception of other cultures. French contexts are explored as specific experiences, and a network of publicly declared values and concepts. These are situational circumstances of creative activity (literary) too. From a memory footprint perspective, the author analyses the assumptions of creative consciousness of 1930’s; and cultural impact at various levels (official, cultural, personal, artistic), revealing the overall functioning in different spheres. The "anatomical" study of cultural impact is based on dual research strategy, combining socio-cultural and phenomenological perspectives. The study based on a harmony of both method enabled analysing French contexts as overflowing one into another, and mutually affecting and shaping one another; and cultural impacts resulting from the promotion of intercultural relations, was analysed focusing on paradigmatic equivalents rather than horizontal parallels. Literary field of 1930’s is represented by artistic texts of A. Vaičiulaitis J. Aistis, and H. Radauskas. In order to disclose intercultural relationship, the author, in parallel, explores creations of French poets, and highlights the common connecting area, which allowed seeing footprints of cultural experiences and a common vision of the world. The thesis argues that the quintessential effect of impacts may be perceived as a kind of recognition, which triggers unique, incompatible, and separate features of participants of intercultural dialogue, rather than simple follow up.

• Keli Paryžiaus įvaizdžio aspektai lietuvių literatūroje : imagologinis tyrimas / Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Žmogus ir žodis. 2012, 2, p. 21-30.
• Taking back Europe in Valdas Papievis’s novels / Aušra Jurgutienė. Interlitteraria. 2019, Vol. 24, no. 2, p. 316-333.