Vaikas lietuvių pasakose ir sakmėse: palikuonis ir ypatingas žmogus : disertacija

• LVB disertacijos tekstas

LTDisertacijoje analizuojamos lietuvių mitologinės sakmės, stebuklinės ir novelinės pasakos ar atskiri šių žanrų kūrinių elementarieji siužetai, kuriuose vaikai veikia kaip aktyvūs personažai - herojai - arba yra aptinkami pasyvių personažų arba objektų vaidmenyje. Disertacijos tikslas - analizuojant įvairiarūšę folkloro ir etnografinę medžiagą iškelti pasakose bei sakmėse atsiskleidžiantį požiūrį į vaikus ir parodyti liaudies kūryboje propaguojamą suaugusiųjų elgesį / santykius su vaikais. Darbe taikyti analitinis aprašomasis ir lyginamasis istorinis metodai bei remtasi B. Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge" pateiktais struktūrinės-semantinės tekstų analizės rezultatais - pasakų ir sakmių struktūrų aprašymais bei elementariųjų siužetų klasifikacija. Tyrimas parodė, kad: 1) stebuklinių pasakų elementariuosiuose siužetuose kūdikio gimimo priežastimi laikomi magiški veiksmai sietini su realiais reprodukcijos procesais ir simbolinio mąstymo tradicija; 2) palikuonių sveikatą liaudišku supratimu lėmę (būsimųjų) tėvų veiksmai ir gebėjimas išvengti kenksmingo maginio poveikio; 3) archajinėje pasaulėžiūroje kūdikis, mažas vaikas ir vaikas su tam tikromis raidos anomalijomis laikyti artimais anapusiniam pasauliui; 4) nuostatos dėl vaikų su įgimtais raidos defektais priežiūros kito ir, artėjant prie mūsų laikų, humaniškėjo; 5) novelinėse pasakose aptinkamo išmintingo kūdikio vaizdinio savitumą lėmė sakmių ir viduramžių literatūros sąveika bei iš Biblijos žinomo karaliaus Saliamono išminties idealizavimas.

ENResearch object includes Lithuanian belief legends, tales of magic, and novelle tales or single elementary plots of these folk narratives, where children act as heroes or are represented as passive characters or objects. The aim of the research was to analyse folklore in order to reveal what adults’ attitudes towards children and the models of behaviour / relationships with them folk tales and belief legends represent. The methodology of the research consisted of analytical descriptive and historical comparative analyses. We also use the results of the structural-semantic text analysis; descriptions of structures of folk tales and legends and the classification of elementary plots are presented in "The Catalogue of Lithuanian Narrative Folklore" by B. Kerbelytė. The main conclusions of the dissertation: 1) magic actions, which are considered to be the reason of the birth of a child in the elementary plots of tales of magic, have a close connection with real reproduction processes and the tradition of symbolic thinking; 2) according to folk belief, health of offsprings depended upon the actions of the (future) parents and on their ability to escape the evil effects of magic; 3) babies, young children, and children with birth defects were considered to have a close relationship with the otherworld; 4) attitudes towards rearing of children with birth defects changed in time and became more humane; 5) the peculiarity of the image of the wise child in the novelle tales resulted from the interaction of folk legends and medieval literature with the idealization of wisdom of the biblical king Solomon.