Europos Sąjungos Sanglaudos politikos poveikis naujai valstybei narei : disertacija

LTŠiame darbe, derinant skirtingas teorines prieigas bei analizuojant Lietuvos atvejį, siekiama kompleksiškai įvertinti Europos Sąjungos sanglaudos politikos poveikį naujai valstybei narei. Pasiremiant europeizacijos teorijomis, išplėtojant konvergencijos sampratą, remiantis daugialygio valdymo koncepcija buvo parengtas metodologinis Europos Sąjungos sanglaudos politikos poveikio valstybei narei empirinio tyrimo pagrindas ir pritaikytas Lietuvos atvejui. Šiame darbe pirmą kartą siekiama nuosekliai įvertinti sanglaudos politikos poveikį, pradedant ikistojiminiu, postojiminiu bei atokiuoju laikotarpiais bei atliekama išsami konkrečių atvejų studija, aprėpianti aplinkosaugos, žemės ūkio bei bendradarbiavimo abipus sienų sritis. Priimant domėn daugialygio valdymo koncepciją, įvertintas poveikis nacionaliniam bei subnacionaliniam valdžios lygmenims, įgyvendinant sanglaudos politikos priemones. Empirinio tyrimo metu naujojo institucionalizmo teorinės koncepcijos taikymas bei keturių taškų kontinuumo analizės modelio pasirinkimas leido aptikti tam tikrus "europinio elito" grupių formavimosi subnacionaliniame lygmenyje proceso bruožus bei dėsningumus. Išvadose taip pat pažymima, kad subsidiarumo principo paisymas yra esminė sanglaudos politikos efektyvumo sąlyga. Išanalizuotų atvejų visuma patvirtina hipotezę, kad, centralizuojant valdymą bei ignoruojant subsidiarumo principą, europinių sanglaudos politikos instrumentų naudojimas veikiau didina, nei mažina atskirtį.

ENThe main goal – by combining different theoretical concepts and performing the analyzis of the case of Lithuania - to evaluate the impact of the European Union cohesion policy towards new member state. The methodological background of the empirical research of the cohesion policy towards member state was developed and adapted to Lithuania’s case on the base of the Europeanization theories, explicating the meaning of convergence and refering to multilevel governance concept. It is the first study that aims to evaluate consistently the impact of the cohesion policy during the periods till joining, during joining and during remote period and performs a detail analyzis of environment, agriculture and cross-border cooperation cases. The impact to national and sub-national government levels implementing the measures of the cohesion policy is evaluated accepting multilevel government conception. The decision to apply theoretical conception of new institutionalism and the model of four points continuum analyzis enabled to detect particular features and consistent patterns of the process of "European elite" formation at sub-national level. The observation is made that the subsidiarity principle is the essential condition for the efficiency of cohesion policy. The entirety of analyzed cases proves the hypothesis that when centralizing the management and ignoring subsidiarity principle, the usage of the European cohesion policy instruments increases more than decreases the exclusion.