Socialinė organizacija Rytų Lietuvoje III-XII a. (laidojimo paminklų duomenimis) : disertacija

LTDisertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai įtakos turėjo istorinės aplinkybės.

ENThe dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as a chiefdom. Its evolution was affected by historical realia.

• Ant lentelės paguldyta, baltomis įkapėms rėdyta: ikapių samprata kalbos, papročių, tautosakos ir archeologijos duomenimis / Šarūnė Valotkienė. Būdas. 2020, Nr. 5 (194), p. 28-39.
• Apgyvendinimo tankumas geležies amžiaus Lietuvoje: Žeimenos baseino mikroregionas / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 181-204.
• Armed people of East and Southeast Lithuania in the geocultural context of the migration period / Audronė Bliujienė. Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 145-165.
• Dubingių istorinė žemė - Rytų Lietuvos pilkapių kultūros ar lietuvių pilkapių teritorija? / Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Renaldas Augustinavičius. Lituanistica. 2012, Nr. 1, p. 12-35.
• Eitulionys barrow cemetery as the key for studying Sudovian culture in south-eastern Lithuania / Audronė Bliujienė, Algimantas Bliujus. Różne oblicza archeologii: pamięci Jana Jaskanisa / pod redakcją Anny Bitner-Wróblewskiej, Barbary Sałacińskiej, Sławomira Sałacińskiego. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne w Warszawie, 2021. P. 339-365.
• Erdvės užkariavimas: 3D technologijos taikymo galimybės ir problemos Lietuvos archeologijoje / Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Renaldas Augustinavičius. Archaeologia Lituana. 2012, t. 13, p. 7-28.
• Geležies amžiaus gyvenvietė Kernavėje: ilgalaikio apgyvendinimo atspindžiai archeologinėje medžiagoje / Rokas Vengalis. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 175-220.
• [Geležies amžius Sėloje] : recenzija / Rokas Vengalis. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 254-260.
• Identifying gender in the archaeological record from Roman Period barrows with stone circles / Andra Simniškytė. Archaeologia Lituana. 2013, t. 14, p. 199-209.
• Jakšiškio-Knitiškių pilkapyno tyrinėjimai 2000-aisiais metais / Mykolas Michelbertas. Archaeologia Lituana. 2010, t. 11, p. 120-155.
• Kariaunos samprata Lietuvos istoriografijoje: nuo archeologijos iki istorijos / Ričardas Dediala. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2018, t. 37, p. 145-171.
• Ką 1219 m. įvykiai Mežuotnėje bylojo apie žemgalių visuomenės sanklodą? / Marius Ščavinskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 49-69.
• Kelios pastabos dėl kunigaikščių sluoksnio Lietuvoje XIII–XIV a. naujausių tyrimų duomenimis / Vytas Jankauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/1, p. 5-26.
• Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos / Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius. Archaeologia Lituana. 2019, t. 20, p. 75-115.
• Large barrows in East Lithuania : a mystery yet to reveal / Laurynas Kurila. Archaeologia Baltica. 2020, t. 27, p. 66-83.
• Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologinės ekspedicijos: istorija, dabartis ir didžiausi atradimai / Gediminas Petrauskas, Gytis Grižas. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2021, Nr. 20, p. 10-27.
• Mirusiųjų deginimo papročio refleksijos : padavimas apie Migonių piliakalnį / Laurynas Kurila, Vykintas Vaitkevičius. Tautosakos darbai 2011, 41, p. 107-134.
• Neries pakrantės tarp Karmazinų ir Kernavės (geležies amžiaus gyvenvietės) / Gintautas Vėlius. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 221-252.
• Prie Lietuvos valstybės susidarymo klausimo sugrįžtant: laidojimo papročių aspektas / Gediminas Petrauskas. Res humanitariae. 2015, t. 17, p. 114-136.
• Romėniškojo laikotarpio Vakarų Lietuvos ir Nemuno žemupio gyventojų socialinių santykių analizė kapinynų medžiagos pagrindu / Rūta Kačkutė. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 43-72.
• Skalvių kario kapas iš Viešvilės I-ojo kapinyno / Ugnius Budvydas. Viešvilė / vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Algirdas Sinkevičius. Vilnius : Versmė, 2020. P. 299-313.
• Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis / Rimvydas laužikas. Lituanistica. 2013, Nr. 4, p. 252-283.
• Some notes on the issue of the development of Balt society in the ninth to the 13th centuries in the context of the socio-political structures of the Baltic region / Marius Ščavinskas. Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 82-101.
• Some remarks on the orientation of the dead : examples from two east Lithuanian barrow cemeteries / Laurynas Kurila. Estonian journal of archaeology 2013, vol. 17, p. 38-56.
• The Bog offerings of the Balts: ‘I give in order to get back’ / Audronė Bliujienė ; translated by Vidmantas Štilius. Archaeologia Baltica. 2010, t. 14, p. 136-165.
• The Early medieval graves of Groß Ottenhagen (Berezovka). On the way from Sambia to the middle reaches of the Niemen / Roman Shiroukhov, Konstantin Skvortsov, Timo Ibsen. Archaeologia Baltica. 2021, t. 28, p. 150-174.
• Žmonių kaulų iš Rytų Lietuvos pilkapių AMS 14C datavimas: rezultatai, perspektyvos / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2015, t. 41, p. 45-80.