Individualios peticijos teisė ir jos įgyvendinimas tarptautinėje teisėje : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama asmens teisės teikti individualias peticijas tarptautinėms žmogaus teisių gynimo institucijoms raida, problemos ir perspektyvos. Disertantė, išsamiai analizuodama šiuolaikinių žmogaus teisių gynimo institucijų kompetenciją priimti ir nagrinėti individualias peticijas, nagrinėja ir Tautų Sąjungos veiklos ribose veikusių institucijų veiklą nagrinėjant individualias peticijas. Nors pagrindinis dėmesys yra teikiamas tarptautinėms teisminėms ir kvaziteisminėms žmogaus teisių gynimo institucijoms, tačiau darbe yra glaustai nagrinėjama ir politinių institucijų (Žmogaus teisių tarybos) veikla ir įtaka žmogaus teisių užtikrinimui. Lyginamosios analizės būdu disertantė disertacijoje nagrinėja Afrikos, Amerikos ir Europos ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių sistemas, jų panašumus ir skirtumus. Pasitelkusi pagrindinius peticijos priimtinumo kriterijus disertantė lygina jų taikymą ir aiškinimą regioninėse ir universaliojoje žmogaus teisių sistemose. Disertacijoje atskleidžiami tarptautinio žmogaus teisių gynimo proceso ypatumai bei lygindamas žmogaus teisių gynimo institucijų efektyvumas. Galiausiai disertacijoje yra nuodugniai nagrinėjama Jungtinių Tautų žmogaus teisių sistemos reforma ir pasiūlymai kurti bendrą žmogaus teisių instituciją arba Tarptautinį žmogaus teisių teismą. Jau Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos rengėjai planavo numatyti mechanizmą, užtikrinantį Deklaracijos nuostatų įgyvendinimą, tačiau darbo grupei nepasiekus konsensuso šios idėjos buvo atsisakyta. Nors atrodė, kad utopinės Tarptautinio žmogaus teisių teismo idėjos bus atsisakyta, tačiau 2008 m. Šveicarijos parodyta iniciatyva pakartotinai iškėlė šio klausimo nagrinėjimo aktualumą. Todėl disertacijoje yra plačiai nagrinėjamos mokslininkų diskusijos šiuo klausimu.

ENDissertation covers the right to individual petition as well as international human rights litigation process. The right to individual petition has been widely analysed by Lithuanian scholars in the European context, to be more precise within the legal framework of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. This dissertation, however, covers other regional human rights systems such as Inter¬American and African as well as United Nations human rights system. Therefore, through the comparative perspective of African, Inter-American, European and universal human rights systems the dissertation covers the development of the right to individual petition and pays particular role to international human rights litigation. The dissertation also analyses the problems faced by individual applicants and their representatives in international human rights litigation and discloses the efficiency of international human rights bodies. Even though the dissertation explicitly concentrates on the judicial (quasi judicial) human rights institutions, the reference is made to institutions operating in political level such as Human Rights Council as well. Finally, the dissertation analyses the question of United Nations human rights system reform. Since there are two ways possible to reform the United Nations human rights system the author concentrates on the proposal to establish unified treaty body and considers the option to establish International Court on Human Rights.The idea to establish International Court of Human Rights primary belongs to drafters of Universal Declaration of Human Rights this initiative was not implemented due to lack of consensus. However late 2008 Switzerland celebrating the 60th Anniversary of the Declaration of Human Rights came up with the proposal to form the Panel of Eminent Persons and to prepare the Agenda for Human Rights. This initiative evokes new discussions of this issue. Therefore, the dissertation examines the proposals to reform the universal human rights system and its impact to implementation of the right to individual petition.