Klaipėdos krašto praradimas : tarp iliuzijų ir Realpolitik

LTPraėjo septyniasdešimt metų nuo Klaipėdos krašto atplėšimo ir, atrodo, jau būtų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, tačiau į klausimą, ar reikėjo priešintis Hitleriui, tuo sukeliant pavojų Lietuvos valstybingumui, ar elgtis taip, kaip ir buvo pasielgta 1939 m. kovą, vis dar neatsakyta. Lietuvos valdžia, gerai nesuvokdama Klaipėdos krašto specifinės padėties, į lietuvininkus žiūrėjo kaip į suvokietėjusią grupę, kurią reikia "atlietuvinti" ir atitraukti nuo vokiečių įtakos. Radikali "lituanizacijos" politika skatino krašto gyventojų - tiek lietuvininkų, tiek vokiečių - nepasitikėjimą Lietuvos valdžia. Lietuvininkai buvo nustumti ir nuo valstybės, ir nuo krašto valdymo. Jų priešiškumą valdžiai didino atvykusių valdininkų arogancija. Autonominis Klaipėdos kraštas pamažu virto "nacionalsocialistine sala", kurioje Lietuvos pozicijos tolydžio silpnėjo. 1938 m. pavasarį Hitleris pasijuto esąs pakankamai stiprus, kad peržiūrėtų Versalio sutartimi nustatytas sienas. 1939 m. kovą Lietuvai apie tai atvirai ir oficialiai pareikšta, reikalaujant palikti Klaipėdą.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos operacija; Klaipėdos sukilimas; Vyriausybė; Šaulių sąjunga; Prancūzų įgula; Vokietija (Germany); Klaipėda region; Germany.

ENSeventy years have passed since Klaipėda region was taken from Lithuania and it seems one can make certain summary, however, the question whether Lithuania had to resist Hitler and thus bring danger to Lithuania's statehood or to proceed like was done in March 1939 is not yet solved. Could Lithuania resist - asked general Stasys Raštikis in emigration? And his answer is no. This was the case with Chekoslovakia, nobody attempted to defend it even with the means of diplomacy. Nobody defended a smaller object - Klaipėda region that was taken over by Nazi Germany in those days.