Agreement strategies in infinitival clauses in Baltic

LTStraipsnyje aptariamas predikatyvų linksnio formos pasirinkimas lietuvių ir latvių kalbos bendraties sakiniuose. Predikatyvai dažniausiai derinami su veiksniais, o kadangi papildiniais einantys bendraties sakiniai paprastai turi nulinius veiksnius, derinimas šiuose sakiniuose būna sudėtingas. Baltų prokalbėje predikatyvai bendraties sakiniuose buvo žymimi naudininku, nes bendraties sakiniu išreikšti ir neišreikšti veiksniai buvo žymėti kaip naudininko veiksniai. Šį žymėjimo tipą, gerai išlikusį latvių kalboje, lietuvių kalboje daugeliu atvejų pakeitė sparčiai plintantis predikatinis įnagininkas. Naudininkas ilgainiui neteko pirminės motyvacijos (kadangi išreikšto veiksnio – derinimo daviklio dažniausiai nėra, predikatyvo linksnis atrodo nemotyvuotas), ir buvo pritaikyti nauji predikatyvo linksnio pasirinkimo būdai: (i) derinimas su pagrindinio sakinio papildiniais, (ii) įnagininko kaip derinimo nereikalaujančio predikatinio linksnio apibendrinimas. Straipsnyje trumpai aptariami konfliktuojančių predikatyvo linksnio pasirinkimo strategijų padariniai baltų kalbų istorijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Predikatyvas; Lietuvių ir latvių kalbos; Bendraties sakiniai.

ENThe article deals with the choice of the predicative case form in Lithuanian and Latvian infinitival clauses. Predicatives usually agree with the subjects and since infinitival clauses taking the function of an object usually contain zero subjects, the agreement in these clauses is rather complicated. In the Baltic parent language, predicatives were marked by means of dative in infinitival clauses as subjects expressed or unexpressed by means of infinitival clause were marked as datival subjects. This type or marking, well preserved in the Latvian language, has been replaced by the widely spreading predicative ablative in most cases in the Lithuanian language. Gradually the dative lost its original motivation (as an expressed subject, the sensor of agreement, is usually missing, so the predicative case seems unmotivated) and new ways of choosing the predicative case have been applied: (i) agreement with the objects of the principal clause, (ii) definition of ablative as a predicative case undemanding of agreement. The article presents a brief discussion of the consequences of conflicting strategies of the choice of predicative case in the history of the Baltic languages.