LTStraipsnyje gvildenamos lietuvių jaunimo etninės ir konfesinės tolerancijos problemos. Ši problematika ypač aktuali suvokiant žydų padėtį Lietuvoje, didžiosios šios tautos tragedijos priešaušryje. Remiantis reprezentatyvia lietuvių etninės kultūros atlasui rinkta medžiaga ir nagrinėjant skirtingų tikybų ir tautybių jaunimo bendravimą, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus: Ar tarpukario Lietuvos kaimo kultūra formavo etninės ir konfesinės netolerancijos jausmus; Ar judėjų tikybą išpažįstančius žydus, etninė dauguma toleravo kitaip negu kitas etnines ir konfesines mažumas? Išanalizavus XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios valstiečių požiūrį į kitos tautybės, konfesijos nežemdirbišku verslu užsiimančius žmones nustatėme, kad judėjų tikėjimą išpažįstantys žydai dauguma atveju toleruoti kaip ir kitų konfesijų ir socialinių sluoksnių atstovai. Analizuodamas skirtingų tikybų ir tautybių jaunimo bendravimą Lietuvoje didesnių konfliktų tarp lietuvių ir judėjų tikėjimą išpažįstančių žydų - neaptikome. Paneigėme ir nepagrįstus teiginius apie tarpusavyje izoliuotą, tarpusavio nepasitikėjimu paremtą lietuvių ir žydų gyvenimą Lietuvos kaimuose ir mažuose miesteliuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agrarinė kultūra; Stereotipai; Etnologinis istorinis modelis; Agrarna kultura; Stereotyp "innego"; Folklor litewski; Etnologiczno-historyczny model.
ENThis article explores issues of ethnic and confessional intolerance of young Lithuanians. This problem is particularly relevant in realizing the Jewish status in Lithuania in the predawn of the tragedy of this nation. Based on the representative data which was collected from the Lithuanian ethnic cultural atlas, and on analysis of the communication of young people of different nationalities and religions, the article attempts to answer the following questions: whether the interwar Lithuanian rural culture influenced the rise of ethnic and confessional intolerance, and whether Jews professing Judaism were tolerated by the ethnic majority in the same way as other ethnic and confessional minorities. The analysis of the peasants’ attitude towards people of a different nationality and religion who ran businesses other than agriculture at the end of the 19th and beginning of the 20th century revealed that Jews professing Judaism in most cases were tolerated in the same way as people confessing other religions and belonging to other social classes. In the examination of the communication of young people of other nationalities and religions in Lithuania, no major conflicts between Jews professing Judaism and Lithuanians were detected. The ungrounded arguments about the isolation and distrust between Lithuanians and Jews living in rural and urban areas were also denied.