Adresato problema receptyviajame ir produktyviajame žodyne

LTDarbe nagrinėjamas vienas iš aktualių su dvikalbių žodynų tipologija susijusių klausimų - adresato problema produktyviajame ir receptyviajame žodyne. Visus dvikalbius žodynus, nepriklausomai nuo to, koks būtų jų dydis ar aprašomos leksikos pobūdis, galėtume priskirti arba prie "produktyviųjų" (aktyviųjų) arba prie "receptyviųjų" (pasyviųjų). Pastarieji du tipai siejami su adresatu, kuriam skiriamas vienas ar kitas leksikografinis darbas. Pati žodyno adresato arba vartotojo sąvoka yra susijusi ne su kokiu nors socialiniu tipu - mokiniu, studentu, tam tikros profesijos atstovu, o su etniniu tipu - lietuviu, prancūzu, norvegu ir pan. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ar turinio dvikalbis žodynas atsidurtų tokio vartotojo rankose, viena jame užfiksuota kalba visuomet bus įprasta, spontaniškai jaučiama, t. y. gimtoji, o kita - net jei ir neblogai žinoma, bet vis tik ne gimtoji, svetima. Jei gimtoji kalba bus pateikta kairėje pusėje, tai žodyno vartotojas eis nuo "žinomo" prie "nežinomo". Tuomet jis bus aktyvusis vartotojas, "užkoduojantis" informaciją. Jei kairėje leidinio pusėje bus pateikta svetima kalba, tai žodyno vartotojas eis nuo "nežinomo" prie "žinomo", jis bus pasyvusis vartotojas, "dekoduojantis" informaciją.Analogiškai pirmojo tipo žodynas minėtam vartotojui bus produktyvusis arba aktyvusis, o antrasis - receptyvusis arba pasyvusis. Analizės objektu pasirinkus keletą didelės apimties dvikalbių žodynų, išleistų Lietuvos leidyklose 1990-2006 metais, tyrinėjama, kaip juose autoriai traktuoja savo adresatą, ar jie savo darbą skiria tik vienai, ar abiems kalbinėms bendruomenėms. Nuo atsakymo į šį klausimą tiesiogiai priklauso žodyno megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai. Straipsnyje analizuojama, kaip dvikalbiuose žodynuose užtikrinama, jog leidiniai būtų kuo informatyvesni ir patogesni vartoti vienam ar kitam pasirinktam vartotojui bei bandoma įvertinti, kaip leksikografams pavyksta įgyvendinti šią užduotį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Produktyvusis ir receptyvusis žodynas; Aktyvusis; Pasyvusis; Adresatas; Productive and receptive dictionaries; Active and passive addressee; Produktyvusis ir receptyvusis =odynas; Pasyvusis adresatas.

ENThe paper discusses one of the most important issues of the typology of bilingual dictionaries - the problem of the addressee in receptive and productive dictionaries. Irrespective of their volume or the character of the lexis description, all bilingual dictionaries are divided into "productive” (active) or "receptive” (passive). These types of dictionaries are primarily related to the addressee whom this or that lexicographical work is designed to. The notion of the addressee or user is not connected with one or another type of social roles, i.e. a student or a representative of a certain profession, but it concerns an ethnic type, i.e. Lithuanian, French, Norwegian, etc. Moreover, irrespective of the volume or content of a bilingual dictionary, one of the languages will always be usual, spontaneously felt for the addressee, i.e. mother's tongue, whereas the other language even if it is well known will be foreign. If the native language is presented on the left, the user of a dictionary will start from the "known” and move to the "unknown”. In this case, the user is considered to be an active one who "encodes” the information. If a foreign language is presented on the left, the user of a dictionary will go from "unknown” to "known”, and such user is regarded as a passive one who "decodes” the information.Therefore, the user will consider the first and second types of dictionaries as productive or active and receptive or passive, respectively. The paper analyzes how the authors of several bilingual dictionaries of considerable volume, which were published in the period of 1990-2006 in Lithuania, treat their addressee, i.e. whether they dedicate their work to one or both linguistic communities. The characteristics of a dictionary megastructure, macrostructure and microstructure depend on the answer to this question. Furthermo- . Furthermore, the paper goes into the ways how it is ensured that bilingual dictionaries were informative and user-friendly. [From the publication]