Vokiečių kalbos naujažodžių perteikimas laikraštyje "Naujasis Tilžės keleivis" (1924–1940)

LTPaskutinis Rytprūsių lietuvių tautinei mažumai skirtas laikraštis "Naujasis Tilžės keleivis" atskleidžia Rytprūsių lietuvių kalbos raidos tarpsnį, kai keletą šimtmečių trukę lietuvių kalbos kontaktai su vokiečių kalba jau buvo peraugę į visuomeninę dvikalbystę. Tačiau laikraščio leidėjai ir straipsnių autoriai dar rūpinosi lietuvių kalbos išlaikymu šiame krašte. Atsižvelgiant į tokią sudėtingą sociokultūrinę situaciją analizuojama, kokie buvo vokiečių kalbos naujažodžių perteikimo polinkiai laikraštyje. Sujungiant teorines dvikalbystės tyrinėjimuose bei kodifikuotų kalbų skolinių studijose iškeltas mintis tiriama apie 50 vokiečių kalbos naujažodžių (iš esmės referentinių politikos, civilizacijos sąvokų) integracija laikraščio tekstuose, aptariami su tuo susiję integracijos į kalbą bei vartoseną procesai. Vokiečių kalbos naujažodžių perteikimo ypatumus lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Svarbiausi - pavadinamos realijos aktualumas, teksto paskirtis ir individualūs autorių siekiai. Laikraštyje stebimos universalios naujažodžių perteikimo tendencijos, būdingos ir dabartinėms kalboms, taip pat atida Rytprūsių lietuvių kalbinės bendruomenės poreikiams, bandymai re- flektuoti vokiečių kalbos naujažodžius konvergentiškomis kalbos priemonėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Naujažodis; Skolinimasis; Dvikalbystė; Dūrinys; Naujažodžio atitikmuo; Skolinys; Vertinys; Interakcijos strategija; Coinage; Borrowing; Bilingualism; Compound; Equivalnt for a coinage; Integracija į tekstą; Loanword; Loan-translation; Interaction strategy; Integration into the text; Equivalent for a coinage; Loan-transation.

ENThe present article deals with the tendencies rendering German coinages in the newspaper for Lithuanian ethnical minority of East Prussia the "Naujasis Tilžės keleivis"; its publishers and article authors were concerned about retention of the Lithuanian language in this land. On the base of theoretical considerations by Pažūsis, Girčienė, Drotvinas, integration of approximately 50 German coinages (basically, referential political, civilisation-related notions) in newspaper texts is under investigation, first of all, regarding their graphical emphasis and meta-linguistic commentaries. Taking into account that the coinages are a wider phenomenon, the article also focuses on the processes which are related to the integration into the language system and their entrenchment in the language use. Rendering German coinages in the texts of the newspaper consisted of several stages. Usually it started with integration into a text (graphical emphasis, meta-linguistic commentaries), where they intertwined with grammatical integration and authors' interaction strategies and developed until they achieved the intended result - "programming” the loanword or its equivalent (usually loan translation) in the usage. Sometimes this process was prolonged by searching for a more appropriate structure of a compound. Peculiarities of rendering German coinages were predetermined by a number of interrelated factors, which conditioned the constant search for a compromise and rendering dynamics.The following can be mentioned among the most significant: the relevance of the named realia (the term of national-socialism lexis vs. a more common word), the purpose of the text and individual strivings of authors (while highlighting significance of rendering the content, equivalents (reflecting Lithuanian traditions of written East Prussian loan-translations or Lithuanian words of standard Lithuanian) are sought and, on the contrary, while highlighting significance of rendering the form, a loanword is being formed). Universal tendencies of rendering coinages common to modern languages are observed in the newspaper; also, regard of the demands of linguistic community, attempts to employ the possible strategies of bilingualism in order to reflect German coinages by convergent linguistic means are traced. [From the publication]