Kultūros politika ir kultūros industrija: tradicinis santykis ir nauji iššūkiai

LTStraipsnyje analizuojamos kultūros ir kūrybos industrijų sąvokos, svarstomas jų santykis su kultūros politika. Pasitelkus istorinę ir konceptualiąją analizę, siekiama atskleisti šių sąvokų raidą politiniame diskurse, jų skirtumus bei šių skirtumų reikšmę kultūros politikai. Kūrybinėms ir kultūros industrijoms priskiriamos beveik tos pačios ekonominės veiklos sritys, tačiau kultūros industrijų sąvoka aiškiau nurodo svarbiausią jų savybę. Tai simbolinis šiose industrijose gaminamų produktų pobūdis, idėjų ir reikšmių perteikimas. Atsisakius kultūros industrijų sąvokos, ištirpdžius jas kūrybinėse veiklose, prarandamas kultūros industrijų išskirtinumo ir žmonių komunikacijos bei saviraiškos svarbos suvokimas. Kultūros ir kūrybinių industrijų skirtumas yra svarbus atsižvelgiant į vykdomą valstybės politiką. Kultūros industrijų produktai yra "viešosios gėrybės", todėl norint užtikrinti pakankamą jų kūrimą, reikia valstybės paramos. To negalima pasakyti apie kūrybines industrijas, nors daugelyje šalių jos pretenduoja į tą dėmesį ir paramą, kuri paprastai tenka kultūrai. Tačiau tokia pretenzija yra nepagrįsta - jeigu kūrybinių industrijų esmė yra kūrybingumas, jos gali sėkmingai vystytis rinkos sąlygomis, tą rodo, pavyzdžiui, reklama ir dizainas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokslas ir kultūros politika; Science and cultural politics; Kultūros politika; Kultūros industrijos; Kūrybos industrijos; Cultural policy; Cultural industries; Creative industries.

ENThe article aims at the analysis of the concepts of creative and cultural industries as well as their relation to cultural policy. Taking into consideration historical and conceptual analysis, the article attempts to disclose the development of these concepts in cross cultural political discourse, the differences and their significance to cultural policy. The article claims that it is possible to distinguish two different conceptions of cultural industries: the conception of the neo Marxist cultural industries that prevail until the 80-ies; however, the start of this period signifies sceptical attitude to the neo Marxism since the conception of cultural industries started to be conceived as economic activities creating symbolic wealth. Political attitudes to cultural industries changed in the 70-ies when their economic potential, social and symbolic meanings were understood. The last decade of the 20th century highlights a new conception of creative industries, which was likely to replace the older one. The article argues that although both creative and cultural conceptions are subject to almost the same spheres of economic activity, the conception of cultural industries tends to express its major feature more definitely. This feature is comprehended as having a symbolic display of the character, ideas and meanings of the goods produced in these industries.If we reject the conception of cultural industries and melt it in the conception of creative activities, we lose the understanding of cultural industries exclusiveness and its role in the communication and self-expression. Furthermore, the article emphasizes that the difference between cultural and creative industries plays a significant role in a country's cultural policy. The goods produced in cultural industries exert a powerful impact on human self-expression and on their self-identity formation; they are "public goods”, therefore, in order to safeguard their creation in a society to a certain extent, government's support is inevitable. Alas, the same cannot be said about creative industries, which are likely to develop successfully under the market economy and this can be illustrated by the spheres of advertising and design. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management