Mokinių tėvų nuomonė apie dorinių vertybių ugdymą pasakomis

LTPasakos - vertinga teigiamų charakterio savybių ugdymo priemonė: formuoja bendriausią supratimą, kas yra gera ir teisinga, stiprina visuomenei priimtino elgesio motyvaciją; pasakos nemoralizuoja klausytojų, todėl ugdo vaiko savigarbą ir pasitikėjimą. Tačiau pasakų teigiamos galimybės doriniam vaikų ugdymui per menkai išnaudojamos [...]. Prieštaringumas tarp visuomenės poveikio ugdyti vaikų dvasingumą, diegti moralines normas ir nepakankamas pasakų, kaip vienos iš ugdymo priemonių, panaudojimas nusako šio straipsnio aktualumą. Tyrimo tikslas - išaiškinti mokinių tėvų supratimą apie ugdomąsias pasakų galimybes ir nustatyti, kaip praktiškai toji nuovoka realizuojama. Tyrimu nustatyta, kad visi apklaustieji mokinių tėvai turi bendrą supratimą, kad pasakomis galima puoselėti vaikų dorovingumą. Šis nusimanymas labai paviršutiniškas. Priežasčių tam nemažai: remiasi tik vaikystėje skaitytomis pasakomis, nes dabar jų nebeskaito ne tik savo malonumui, bet neretai ir savo vaikams. Su jais irgi retokai kalbasi pasakų tema, nepadeda jiems apmąstyti gyvenimiškųjų pamokų, užkoduotų tekstuose, neaptaria drauge pasakų personažų klaidų, neieško sėkmės priežasčių. Labai skiriasi tėvų nuomonės dėl to, kokių pasakų nereikėtų skaityti vaikams. [...] Negilios respondentų žinios apie pasaką, kaip auklėjimo priemonę, praktiškai realizuojamos dar prasčiau. Tik kas trečias respondentas pasakas sistemingai skaito vaikams arba bent pasidomi atitinkamais vadovėlių tekstais, [...] per vėlai pradeda sekti pasakas ikimokykliniame amžiuje. Atlikto tyrimo rezultatai išryškino svarbų edukacinį trūkumą: moksleivių tėvams labai trūksta dalykinių ir didaktinių žinių apie pasakų ugdomąsias galimybes, todėl net ignoruoja šią auklėjimo priemonę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosakinė ir literatūrinė pasaka; Ugdymo priemonė; Dorinės vertybės; Vaikų tėvai; Dalykiniu; Ir didaktinių žinių stoka.; Folklore and literature fairy tales; Means of education; Moral values; Parents of school age children; Lack of objective and educational knowledge.

ENFairy tales are valuable means for developing positive character traits - they form general understanding of what is right and strengthen the relevant motivation of behavior in the society; fairy tales do not intend to moralize their listenerss, therefore, they develop children's self esteem and sense of confidence. However, cases of use of fairy tales for moral development of children are very rare, as they are depreciated by the present generation and in some cases even completely ignored. The contradiction between the need of society to educate the spirituality of children and to implement moral norms, and insufficient use of fairy tales as a means of education determines the relevance of this article. The aim of the research is to explain the understanding of pupils' parents about the educational possibilities of fairy tales as well as to determine how this approach is realized in practice. It has been determined that all pupils' parents have a general understanding about cherishing the spirituality of children by the means of fairy tales. However, this understanding is very poor. There are many reasons for that: most of parents rely on fairy tales they listened to in their childhood, because presently they do not read them neither for pleasure, nor for their children. Moreover, parents rarely speak with their children about fairy tales and do not help children to understand life experience that is encoded in the texts of fairy tales, furthermore, they do not discuss the mistakes the characters of fairy tales usually make, do not try to find the reasons of good luck. The results of the carried out investigation have revealed an important educational handicap - the parents of school age children lack objective and educational knowledge about the educational possibilities of fairy tales; therefore, they are inclined to ignore this means of bringing up children.