KGB veikla prieš pabėgusius ir išvykusius Lietuvos gyventojus XX a. šeštajame-devintajame dešimtmetyje

LTStraipsnyje nagrinėjami KGB veiksmai prieš pabėgėlius iš Lietuvos SSR į užsienio šalis. Trumpai apžvelgiamos jų pabėgimo aplinkybės, už akių skiriamos bausmės, pastangos juos kompromituoti. Sovietinės Lietuvos gyventojai įvairiais būdais bandydavo pabėgti į Vakarus. Dažniausiai jie rinkdavosi jūros kelią (jūrininkai) arba atsiskirdavo nuo turistinės grupės viešėdami užsienyje. Kai kurie stengėsi išvykti gyventi į Vakarus legaliai, gavę sovietinių institucijų leidimą. SSRS baudžiamasis kodeksas pabėgimą į užsienį prilygino sunkiems valstybiniams nusikaltimams, už jį grėsė ypač griežtos bausmės. Iki septintojo dešimtmečio pradžios visiems pabėgėliams už akių būdavo skirta bausmė sušaudyti. Vėliau bausmės sušvelnėjo, buvo atsisakyta praktikos rengti teismo procesus už akių. KGB persekiojo pasitraukusių į užsienį asmenų giminaičius ir pažįstamus, juos tardė, jų namuose atlikdavo kratas, kontroliavo jų susirašinėjimą. Sovietų saugumas siekė sukompromituoti pabėgėlius ar išvykusius į užsienį lietuvių išeivių ar Lietuvos gyventojų akyse. Tarp išeivių buvo skleidžiama dezinformacija apie tariamą šių asmenų bendradarbiavimą su KGB, tariamą moralinį nuopuolį. Svaresnių rezultatų šioje srityje nepasiekta. KGB rinko informaciją apie naujuosius išeivius, nusivylusius emigranto gyvenimu. Pasinaudojant nusivylimo nuotaikomis mėginta susigrąžinti juos atgal į Lietuvą. VI–IX dešimtmečiais sugrįžo vos vienas pabėgėlis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: KGB; Pabėgėliai; Sovietmetis; Emigracija; Kompromitavimo akcijos; Dezinformacija; VI-IX dešimtmečiai; Kompromitavimas.

ENThe residents of Soviet Lithuania attempted in different ways to flee to the West. Most often they preferred escaping by sea (sailors) or separated from a tourist group when being abroad. Some made efforts to go to live in the West by obtaining permission from Soviet institutions. The Soviet penal codes attributed fleeing abroad to the grave crime against the state; the severest penalties were imposed for it. Until the beginning of the seventh decade, all refugees in their absence were sentenced to the death penalty by shooting. Later penalties were mitigated, in the same decade the practice of organizing the court processes in absentia was rejected. The criminal case just would be initiated and investigation would be conducted. The rehabilitation of the convicted and dismissal of the cases was started only at the end of the ninth decade. KGB persecuted the relatives and acquaintances of the persons who fled abroad, interrogated them, made searches in their homes, and controlled their correspondence. Soviet security planned and effected discrediting actions seeking to compromise refugees or departees abroad in the eyes of Lithuanian emigre or Lithuanian population. Disinformation was spread among the émigré about the supposed coUaboration of those persons with KGB, reports were provided about their imaginary moral degradation. More serious results were not achieved in this field. KGB collected information on new refugees, who were disappointed with the life as emigrants. Taking advantage of their frustration moods, efforts were made to return them back to Lithuania. Within that period, just one refugee returned, but the role of Soviet security in this story is not quite clear.