Pasipriešinimas Kretingos, Telšių ir Mažeikių apskrityse pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940-1941 m.)

LTRemiantis istoriografija, šaltiniais bei memuarine literatūra, straipsnyje yra analizuojamas pasipriešinimas Kretingos, Telšių ir Mažeikių apskrityse pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940 – 1941 m. atskleidžiant antiokupacinio pogrindžio kūrimosi, plėtros ir veiklos ypatumus, užsibrėžtus tikslus. Ištyrus šaltinius, daroma priešinga marksistiniams istorikams išvada, kad įsitraukti į pogrindinį judėjimą žmones skatino priešiškumas sovietiniam režimui, o jis nebuvo inspiruotas nacistinės Vokietijos. Nepriklausomą valstybę rezistentai ketino atkurti kilus Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karui. Dėl šios priežasties pastaroji buvo tik priemonė siekiant savų rezistencinių tikslų, o ne jų veiklą skatinanti jėga. Išskiriami du Kretingos, Telšių ir Mažeikių apskr. ir kt. Lietuvos vietovių pogrindžio raidos ir veiklos laikotarpiai: pirmasis prasidėjo nuo sovietinės okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. ir tęsėsi iki Berlyno LAF susikūrimo 1940 m. lapkričio 17 d., o antrasis prasidėjo Berlyne ir Kaune susikūrus LAF organizacijoms ir joms ėmus koordinuoti pogrindžio veiklą. Žemaitijos pogrindžio centru tapo Kretinga. Pogrindžio organizacijos buvo sudarytos iš mažų grupelių, kurios bendraudavo per ryšininkus. 1941 m. pavasarį Gargždų vls. Žvirblių k. įrengta radijo stotis bei Kretingos aps. pogrindininkų perėjimai per sieną ir jų pagalba sieną pereinant kitiems asmenims buvo Lietuvos pogrindžio ir Berlyno LAF ryšio palaikymo būdai. Pasipriešinimo dalyviams buvo būdingas antisemitizmas. Žydus pogrindininkai laikė Lietuvos priešais, okupacinio režimo talkininkais.Reikšminiai žodžiai: Pirmoji sovietinė okupacija; Pasipriešinimas; Lokalinė istorija; Kretinga; Mažeikiai; Telšiai; Pasipriešinimo judėjimas; Pogrindinės organizacijos; Firs soviet occupation; Resistance mowement; Undeground organizations; Kretinga; Telšiai; Mažeikiai region.

ENThe article deals with the resistance in Kretinga, Telšiai and Mažeikiai counties during the period of the first Soviet occupation (1940-1941). The two periods of resistant underground activity and development are distinguished. The first covered the period from the beginning of the Soviet occupation on June 15, 1940 to setting up the Lithuanian Activist Front (LAF) in Berlin on November 17, 1940; the second from the, formation of Berlin LAF to the beginning of the war between the USSR and Germany on June 22, 1941. The specific feature of the first period is that the events in the summer of 1940 in Lithuania were a stimulus for creation of the first underground organizations. The article reveals the role of the members of the Lithuanian Riflemen Union to be abolished while creating the underground, partly evaluating its formation as an attempt of the riflemen to maintain its organizational structures as viable. It is specified that during that period the relations between underground organizations, operating in separate localities, were developed quite weakly, no close cooperation and centres for uniting the underground activity existed. The second period is specified by the fact that after contacts by the Berlin LAF were established with the Lithuanian underground, the relations between the underground organizations in separate localities became strengthened, their close cooperation went on, new underground organizations were created in separate areas; and new members were recruited.The reason was the activity of Berlin, Kaunas and Kretinga organizations in coordinating the Lithuanian underground activity. The coordinating activity of Kretinga underground participants Osvaldas Žadvydas, Jonas Ramanauskas, Petras Bortkevičius and its limits are revealed. Their activity was specific, they had to maintain contacts between Berlin LAF and Lithuanian underground. The following issues are under study: acquisition of arms, relations of the underground participants with the German military intelligence and causes thereof, preparation and dissemination of anti-occupational literature, its scope and specific features within both said periods, anti-occupational public life sentiments. Information is provided about the manifestations of anti-Semitism in the underground activities. It was established that Soviet security arrested 70 underground participants (8 from Kretinga, 51 from Telšiai and 11 from Mažeikiai counties) and 28 patriots (13 from Kretinga and 15 from Telšiai counties), about whose membership in the underground organizations no information exists, thus 98 persons in total. With the onset of the war between Germany and the Soviet Union, 56 persons were killed (29 underground participants and 27 other patriots). 39 underground participants survived, were liberated from prison. Destiny of 3 persons is unknown. Arrest of the most important underground participants O. Žadvydas, J. Ramanauskas, P. Bortkevičius and A. Kenstavičius, as shown by the events of the June 1941 Uprising, did not ruin the underground. [From the publication]