Kalbos, kaip vertybės, suvokimo siekiant profesinės kompetencijos analizė
LTStraipsnyje analizuojami VGTU Statybos fakulteto ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentų anketinės apklausos duomenys, kuriuose išryškėja kalbos, kaip vertybės, suvokimo panašumai ir skirtumai. Autorės remiasi profesinės kompetencijos sąvoka, apibrėždamos ją kaip „asmens, įgijusio valstybės nustatytą išsilavinimą ir kvalifikaciją, gebėjimą atlikti tam tikrą veiklą, remiantis mokymo rezultatų, įgytų žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema“. Pagrindinis straipsnio tikslas – paanalizuoti studentų vertybinį valstybinės kalbos suvokimą. Anot straipsnio autorių, ugdant būsimąjį specialistą, be specialių profesinių žinių, būtinų jo kvalifikacijai, itin svarbu aukštojoje mokykloje suteikti jam galimybę visapusiškai tobulėti dvasiniu požiūriu: sudaryti sąlygas plėsti kultūrinį akiratį, lavinti kūrybines galias, ugdyti kalbinius gebėjimus, kurių pagrindas – puikus gimtosios kalbos išmanymas. Autorės nustato, jog profesinei kompetencijai didelę reikšmę turi būsimojo specialisto asmeninės savybės, jo vertybių sistema, į kurią įeina ir valstybinės kalbos, kaip svarbaus profesinio veiksnio, suvokimas. Studentai kalbos išmokimo požiūriu yra reiklūs: jie daugiausia pasigenda rašybos ir taisyklingo kirčiavimo įgūdžių. Studentų požiūris į valstybinę kalbą yra pozityvus, tačiau jie apgailestauja, kad nėra gero kalbinio parengimo vidurinėje mokykloje. Tiek technikos, tiek humanitarinio profilio aukštųjų mokyklų studentai nenori prisiimti atsakomybės už savo kalbos kultūros lygį, jie mano, kad už tai turi būti atsakingi kalbos kultūros ir iš dalies kitų disciplinų dėstytojai.Reikšminiai žodžiai: Profesinė kompetencija; Kvalifikacija; Vertybės; Kalbos kultūra; Professional competence; Qualification; Value; Language culture.
ENThe article analyses data of questionnaire survey of students of the Construction Faculty of Vilnius Gediminas University of Technology and the Pedagogics Faculty of Vilnius College highlighting similarities and differences of perception of language as a value. The authors follow the concept of professional competence defining it as “an ability of a person having acquired state-approved education and qualification to perform certain activities based on training results and a system of acquired knowledge, skills and values”. The main goal of the article is to analyse value perception of the official language by students. According to the article authors, when educating a future specialist, apart from specialised professional knowledge needed for their qualification, the institution must by all means provide them with an opportunity to have full spiritual development: to create conditions for expansion of cultural outlook, develop creative powers and language skills based on perfect understanding of the mother tongue. The authors establish that professional competence is largely dependent on the personal traits of the future specialist, their system of values including perception of the official language as an important professional factor. Students are demanding as regards language learning: they normally miss writing and correct accentuation skills. Students’ attitude to the official language is positive but they are sorry that there is no good linguistic training in secondary schools. Both technical and humanitarian students of higher education institutions do not want to assume responsibility for their level of language culture and think that teachers of these subjects must be responsible.
