LTStraipsnyje analizuojama politinių-diplomatinių santykių tarp Lietuvos, Livonijos, Naugardo ir Polocko genezė ir pagrindinės jų raidos kryptys XIII amžiuje. Atskleidžiamas visoms šalims būdingas diplomatinių santykių nepastovumas, aptariami jį lėmę veiksniai, istoriniu makrolygmeniu peržvelgiama jų raida iki XIII a. pabaigos - XIV a. pirmųjų dešimtmečių. Remiantis naujausia literatūra, tikslinamos Naugardo ir Pskovo karių dalyvavimo Saulės mūšyje (1236) priežastys, daroma išvada, kad mūšis - paradigminis politinis įvykis, atskleidęs jo dalyvių sudarytas pačias netikėčiausias karines-politines kombinacijas, siekiant atitinkamų karinių-politinių tikslų kraštuose tarp Nemuno, Dauguvos ir Lovatės upių. Straipsnis parengtas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo 2006 m. finansuojamą projektą "Politinės, etninės ir konfesinės konfrontacijos XIII-XV a. Lietuvoje". [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Saulės mūšis; Naugardas; Pskovas; Ryga; Livonijos ordinas; Taikos sutartis; Lietuvių ekspansija; Katalikų tikėjimo plėtojimas; Popiežius; Kryžiaus žygis; Krikščioniška vokiečių kolonija; Lietuvių kariaunos; Kryžiaus žygiai; žiemgaliai; Latgaliai; Kalavijuočių ordinas; Estai; Lyviai; The battle of Saulė; Novgorod; Pskov; Riga; The Order of; The Swordbrothers; Peace treaty; Lithuanian expansion; Development of the Catholic faith; A Pope; Crusade; Christian German colony; Lithuanian warbands; The Žiemgalians; Livs; Latgalians; Estonians.
ENIn the article is analyzed complicated relationships between Lithuanians and their North-East neighbours in the 13th century. The main conclusion is that the battle of Saulė should be regarded as a paradigmatic event which made plain the most unexpected combinations between the players on the political scene who were eager to pursue their ends in the region among the rivers Nemunas, Dauguva and Lovat’. Some of these combinations, which came into being on the eve of the battle, remained in place for many decades to come.