Poetica. Volumen I, Praecepta poetica. De perfecta poesi

LTPirmąją akademinę Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetikos veikalų publikaciją parengė Stanislawas Skimina XX a. šeštame dešimtmetyje Lenkijoje. Sarbievijaus poetikos traktatai buvo suskirstyti į du tomus ir publikuoti kartu su vertimu j lenkų kalbą. Pirmajame tome buvo paskelbtas De perfecta poesi tekstas", o antrajame "Praecepta poética" sudėtos likusios poetikos knygos ir kaip priedas - retorikos traktatas "Defiguris sententiarum". Šios publikacijos tikslas - padaryti prieinamesnius Sarbievijaus teorinius veikalus. Dabartinė publikacija yra paremta Skiminos leidimais ir su tam tikrais papildymais pakartoja jo teksto redakciją. Norint lotynišką tekstą padaryti plačiau prieinamą, kartu siekta jį kuo labiau pritaikyti naudotis mokslininkams, studentams ir visiems besidomintiems. Todėl buvo tikrintas, tikslintas ir pildytas kritinis aparatas; jame įrašytos nuorodos į Sarbievijaus pasitelktų neolotyniškųjų autorių veikalus, į paties autoriaus tekstų vietas, prie kurių jis nuolat grįžta arba užbėga į priekį dėstydamas savo medžiagą (nuorodos j šioje Poetikos knygoje spausdinamus tekstus integruojamos į bendrą aparatą, kitų jo kūrinių duomenys pateikiami atskira eilute). Lenkiški Skiminos kritinio aparato žymėjimai ir pastabos pakeisti lotyniškais. Pridedamas vartojamų santrumpų sąrašas. Sarbievijaus teoriniai veikalai reikšmingi kaip kultūrinių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje vykusių procesų, šio regiono ir likusios Europos kultūrinės sąveikos bei integracijos liudijimas. Kartu tai yra "praktinis" Sarbievijaus, kuris Lietuvoje iki šiol labiau žinomas kaip poetas, o ne teoretikas, genijaus universalumo bei masto įrodymas.Reikšminiai žodžiai: Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Poetika; Rankraštis; Leidinys; Stanislawos Skiminos leidinys; Literatūros istorija; Poezijos mokslas; Literature history; Poetics; Mathias Casimirus Sarbievius; Praecepta poetica.

ENMaciej Kazimierz Sarbiewski (in Latin, Matthias Casimirus Sarbievius;Sarbiewo, Poland, 24 February 1595 – 2 April 1640, Warsaw, Poland), was Europe's most prominent Latin poet of the 17th century, and a renowned theoretician of poetics. Maciej Kazimierz Sarbiewski was the first Polish poet to become widely celebrated abroad, and the most popular Polish author before Henryk Sienkiewicz. He became known as Horationis par ("the peer of Horace"), "the Sarmatian Horace" and "the last Latin poet." His European fame came from his first collection of poetry, Lyricorum libri tres (Three Books of Lyrics). An expanded edition, Lyricorum libri IV (Four Books of Lyrics), was so successful in Europe that it was released in 60 editions in different countries. During a stay in Rome, Sarbiewski was crowned poeta laureatus (poet laureate) by Pope Urban VIII, who entrusted him with the task of revising the hymns of the breviary. Sarbiewski was a Jesuit priest at Vilnius University and court preacher to Polish King Władysław IV Vasa.