Евгений Шкляр : жизненый путь скитальца : monografija

LTMonografijoje sistemingai išnagrinėtos poeto, žurnalisto, vertėjo Eugenijaus Škliaro (1893—1941) biografija ir veikla, atkreipiant dėmesį susikaupusias literatūroje mistifikacijas ir klaidas. Debiutavęs provincialioje rusų periodinėje spaudoje 1911 m., žydų kilmės rusų emigrantas įsikūrė Kaune 1920 m. lapkritį ir Lietuvos spaudoje debiutavo eilėraščiais skirtais Lietuvai. Tarpukario metais jis išleido 7 eilėraščių rinkinius Kaune Berlyne, Paryžiuje, Rygoje, publikavo eilėraščius ir straipsnius Estijos Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos rusų laikraščiuose ir žurnaluose. Jis tapo lietuvių poetų kūrinių pagrindiniu vertėju ir aktyviai populiarizavo lietuvių literatūrą rusų periodikoje. Jo lietuviškos temos eilėraščiams būdinga lyrinio subjekto „lietuviška“ pozicija: Lietuva vadinama tėvyne, savuoju kraštu, jos praeities didvyriai priešpastatomi rusų užkariautojams, poetas priskiria save prie lietuvių poetų. Lietuviškos orientacijos pasirinkimas sąlygotas bendru modernios tautinės valstybės kūrimo klimatu ir literatūrinio gyvenimo kontekstu Kaune, kur rusų literatūrinė aplinka praktiškai nesusidarė. Sąmoningai formuojantis savo statusą rusų išeivijos literatūroje ir lietuvių literatūriniame gyvenime, Škliaras užėmė efektyvią poziciją rusų ir lietuvių literatūrinių hierarchijų sankryžoje. Komplikuotoje kultūrinio ir tautinio tapatumo konfigūracijoje jis išlaikė įtemptą ir trapią trijų – rusų, žydų, lietuvių – nacionalinių vertybinių pradų pusiausvyrą.Reikšminiai žodžiai: Poetai, rusų; 20 amžius; Biografijos.; Lietuvos rusų poetai; Biografijos.; Vertėjai; Lietuva; Biografijos.; Rusų poezija; 20 amžius; Istorija ir kritika.; Literatūra lietuviška tematika, rusų; Istorija ir kritika.; Lietuva; Literatūrinis vaizdavimas.; Lietuva; Intelektualinis gyvenimas; 20 amžius.; Tarpukario literatūra; Lietuvos tautinių mažumų literatūra; Rusų literatūra Lietuvoje; Lithuanian literature of interwar period; Literature of national minorities of LIthuania; Ligterature of Russian minority in Lithuania.

ENThe monograph systematically analyses the biography and activity of poet, journalist and translator Eugenijus Škliaras (1893–1941), noting the mystifications and errors accumulated in literature. After a debut in provincial Russian periodical press in 1911, the Russian emigrant of Jewish origin settled in Kaunas in November 1920 and made his debut in Lithuanian press with poems dedicated to Lithuania. During the interwar period he published 7 poetry collections in Kaunas, Berlin, Paris and Riga; he also published his poems and articles in Russian newspapers and journals in Estonia, Latvia, Lithuania, France and Germany. He became the main translator of Lithuanian poets’ works and actively propagated Lithuanian literature in Russian periodicals. A “Lithuanian” position of the lyrical subject is typical of his poems on the Lithuanian theme: Lithuania is called a homeland, own country and the heroes of its past are opposed to Russian conquerors; the poet attributes himself to Lithuanian poets. The choice of Lithuanian orientation was determined by a common climate of the creation of a modern national state and the context of literary life in Kaunas, where the Russian literary environment practically did not form. Consciously forming his status in Russian emigrants’ literature and Lithuanian literary life, Škliaras took an effective position at the intersection of Russian and Lithuanian literary hierarchies. In a complicated configuration of cultural and national identity he retained the tense and delicate balance of three – Russian, Jewish and Lithuanian – national values.