LTIndividų finansinis elgesys yra svarbus ne tik atskirų namų ūkių gerovei, bet ir nuolatiniam visos ekonomikos augimui. Straipsnio tikslas yra apibrėžti pagrindinius veiksnius, kurie įtakoja individų finansinius sprendimus. Apibendrinant Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatus galima apibūdinti tipinį trumpalaikį ir ilgalaikį taupytoją. Empiriniai rezultatai rodo, kad tipinis individas, kuris planuoja savo taupymą ir investicijas yra 31–40 m. amžiaus vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs ir turintis dideles pajamas. Tipinis trumpalaikis taupytojas yra jaunesnis, turintis žemesnį išsilavinimą, uždirbantis vidutinį arba žemesnį nei vidutinį atlyginimą ir taupantis ilgalaikėms vartojimo prekėms. Investicijoms trumpalaikiu laikotarpiu taupo vedę vidutinio amžiaus vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir uždirbantys didelius atlyginimus. Ilgalaikio taupymo įpročiai priklauso nuo individų amžiaus. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad jauni respondentai nesirūpina taupymu pensijai, tai reiškia, kad jie praranda „pinigų laiko vertę“. Vyresni žmonės turi didesnį gyvenimo patyrimą ir tradicijas ir jie taupo kaip įmanoma daugiau nenumatytoms situacijoms. Situacija yra nesaugi dar ir dėl to, kad 40 proc. respondentų neturi finansinių galimybių taupyti ir patvirtino nuomonę, kad vidutiniškai finansinė situacija Lietuvoje nėra optimistinė. Jei artimiausioje ateityje tai nepasikeis, investicinių fondų pagrindą sudarantis žemas taupymo lygis gali turėti neigiamą įtaką tolimesniam ekonomikos vystymuisi.Reikšminiai žodžiai: Asmenines santaupos, finansinė veikla, asmeniniai finansai, gyventojų apklausa; Asmeniniai finansai; Asmeninės santaupos; Finansinė elgsena,; Rezidentų apklausos; Financial behaviour; Individual savings; Personal finances; Questioning of residents; Questioning of residents'.
ENThe object of this article is individuals' saving behaviour. The aim is to define main factors that influence financial decision making of householders'. Behaviour economic and behaviour finances became popular in recent years and is defined as a combination of psychology and economics. As there is no comprehensive data about financial status of Lithuanian residents the best way to define what drives people in making financial decisions is questioning. Corresponding results are presented in the article after computing information received from 630 respondents on various questions regarding their financial behaviour and money management. The conclusions involve typical short and long-term savers' features and ascertain precarious situation that 40% of respondents have no financial possibilities for saving. [text from author]