Economic and other development aspects of Baltic countries : estimation issues

LTBeveik vienbalsiai sutariama, kad šalys, turinčios gana panašų ekonominio išsivystymo lygį, gali smarkiai skirtis. Straipsnyje siekiama atskleisti, kiek smarkiai skirtingi požiūriai į šalies vystymąsi įtakoja jų palyginimo rezultatus. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad indikatorių sistemos parinkimas yra sudėtingas ir dalinai subjektyvus. Esminiai indikatorių sistemos, kuri yra racionali ir pritaikoma praktiškai, bruožai yra: jos tinkamumas atspindėti darnią plėtrą sudarančius aspektus, sistema turi būti pakankamai glausta, ją sudarantys indikatoriai turi būti įvertinami kiekybiškai. Esminis dalykas yra reikšmingumo priskyrimas indikatoriams, nes tai galiausiai įtakoja šalių reitingavimą. Pateikiamame tyrime didžiausio reikšmingumo priskyrimas ekonominiams indikatoriams lėmė, kad Estija pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį ir lenkia ne tik Baltijos kaimynus, bet ir Europos Sąjungos šalis. Rezultatas patvirtina, kad daugiakriterinis įvertinimas yra tinkamas tik lyginant ekonominius subjektus, kurie yra panašūs (rezultatas, kurio šio tyrimo pradžioje autoriai nesitikėjo). Didžiausio reikšmingumo priskyrimas neekonominiams indikatoriams lėmė, kad aukščiausioje pozicijoje atsidūrė Latvija. Nepaisant taikytų daug kriterijų, metodas skiriasi; šie skirtumai pateiktu atveju neturėjo įtakos šalių reitingavimui. Taigi pasitvirtina tyrimo prielaidos, kad indikatorių sistemos sudarymas ir reikšmingumų priskyrimas yra svarbiausi veiksniai, įtakojantys gautus rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Daugiakriterinis vertinimas; ES; Lietuva, Latvija, Estija; Multikriterinis vertinimas; Plėtros vertinimas; Development evaluation; Development evolution; Latvia; Lithuania; Multi-criteria evaluation; Multi-criteria evolution; The EU.

ENPresented paper aims to reveal how much different approaches to countries' development affect theirs comparison results. Several variants of social and economic development estimations of Lithuania, Latvia and Estonia are being performed. Each variant represent different approach to development perception. The difference lies in emphasis, which, in one case is put on economic, and, in another one, on social and other aspects of development. Juxtapose of development estimation variants is expected to reveal range, within which resulting index fluctuates, and impacts ranging of countries. Integrated complex countries' development index is computed by using several multi-criteria methods. Authors of the paper have suggested system of indicators, which is being employed for research purposes. Data used for calculations embrace time period of years 2000-2006. Corollaries of investigation let us judge how much chosen approach to countries' evaluation impact estimation result and, respectively, signal if devising of policy implications requires of taking into account estimation premises. [text from author]

• Accession to the European Union : impact of legislation change on performance of Lithuanian companies / Irina Travkina, Gitana Dudzevičiūtė, Liuda Maciukevičienė. Verslas: teorija ir praktika. 2009, t. 10, Nr. 2, p. 142-149.
• Innovation managament in Lithuanian enterprises : insight into daily practice / Vytautas Tvaronavičius, Gitana Dudzevičiūtė, Manuela Tvaronavičienė. 6th International Scientific Conference Business and Management, May 13-14, 2010. Vilnius: Technika, 2010. P. 1107-1112.
• Naujų Europos Sąjungos šalių ekonominės plėtros daugiakriterinis įvertinimas / Romualdas Ginevičius, Algirdas Butkevičius, Valentinas Podvezko. Verslas: teorija ir praktika. 2005, [t.] 6, no. 2, p. 85-93.
• Sustainable development and performance of institutions : approaches towards measurement / Manuela Tvaronavičienė, Virginija Grybaitė. Journal of security and sustainability issues. 2012, Vol. 1 (3), p. 167-175.