Literature, language, criticism : interface studies (from text to context) : monograph

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Literature, language, criticism: interface studies (from text to context) : monograph
Authors:
Genienė, Izolda
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007.
Pages:
266 p
Series:
Mokslinės monografijos : MM serija
Notes:
Bibliografija ir rodyklė.
Contents:
Preface — Introduction. The Triple Bond Among Linguistics, Literature and Criticism — The Rise of Textualism, Literary Art and Criticism — Form and Thought in Classical Rhetoric and Philosophy — Links to Modern Linguistic and Stylistic Concepts — Aesthetic Forms and Themes in English Medievalism (600-1485): Features of Textuality and Textualism — Medieval Aesthetics and the Literary Norms — English Literature And Rhetoric In The Renaissance (1485-1660) — Critical Thought in The Renaissance — In Defense of Poetry — Literature and Style from Restoration to Romanticism (1600-1789): The Return of Classical Rigour — Controversial Attitudes toward Poets, Poetry and Drama — The Augustan Age: Domination of Prose — Focus on Language and Style — The Romantic Period: The Unification of the Poet and Critic (1789-1832) — Convergence of the Natural and the Supernatural in S. T. Coleridge's "The Rime of The Ancient Mariner" and "Kubia Klian" — The Trends of Romantic Poetry and Critical Tiiought: English and American Verse — Romantic Prose: Diversity of Themes — Victorian Poetry and Prose: Context, Themes and Style — A Mixing of Registers — The Rise of Professional Criticism — Stylistics, Literariness and Pragmatics — The Rise of Stylistics — Text as an Object of Linguistic Stylistics: Features of Textual Grammar — Text and Discourse — The Textual Features of Literary Discourse: The Problems of Literariness — Foregrounding and Deviation in Literary Texts — Metaphor and Metonymy — Multiple Meaning and Ambiquity in Literary Discourse — Direct and Indirect Speech and Thought in Literary Discourse — The Contextual Features of Literary Discourse — Literary Pragmatics and Speech Act Theory — Plurality of Contexts — Expansion of the Critical Discourse — Literary Linguistic Approaches to Criticism — The Modernist Era: The Focus on Psychoanalysis and the Language Revolution —The Expansion of Criticism and the Rise of Literary Theory — Meaning and Structure in Formalist, New Critical and Structuralist Theories — Postructuralism and Deconstruction In Linguistic and Literary Criticism — Narratology Versus Deconstruction — The Image of the Author — Influence and Imitation: The Traditional View — Intertextuality: The Postructuralist View — Text, Subtext and Work — Textual Origin — Memory and Heritage — Imagination — The Postmodernist Phenomenon in Literature — Is There a Crisis in the Narrative? — Conclusions — References — Index.
Subject Category:
LT
Oratorystė. Retorika. Stilistika / Oratory. Rhetoric. Stylistics.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje nagrinėjama: tarpdisciplininiai kalbos, literatūros ir kritikos ryšiai bei jų raiška tekste ir kontekste. Literatūros kūrinio struktūra ir prasmės suvokimas tiriami tiek diachroniniu, tiek sinchroniniu požiūriu ir siejami su konteksto įtaka. Literatūros sąvoka traktuojama kaip kintamoji kategorija. Studijų objektą sudaro tik grožinė literatūra – poezija, proza, drama. [...] Tyrimo medžiaga remiasi anglų ir amerikiečių literatūros kūrinių bei teorinių kritikos darbų analize, pateikiant savo išvadas ir apibrėžimus. Pasitelkiamos ir lietuvių kalbos ir literatūros analitikų įžvalgos. Monografiją sudaro įžanga ir trys dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiama teksto formos ir turinio sąveika ir jų įtaka kalbos ir literatūros ryšiams. Remiantis anglų (ir iš dalies amerikiečių) literatūros raida, .apibrėžiamos teksto ir tekstiškumo savybės. Anglų literatūros raida panaudojama tekstiškumo ir tekstosakos reiškiniams iliustruoti. [...] Terminas tekstosaka šiame darbe žymi tekstų pasaulį kaip visumą ir kontinuumą, kuriame atskirų tekstų teminės, semantinės ir struktūrinės bendrybės neiškelia jų autorystės ar originalumo. Terminas tekstiškumas vartojamas tam tikro teksto, kaip struktūrinio ir semantinio darinio, vieniui žymėti. Jame girdimas kalbėtojo balsas ir individualus žiūros taškas, kuris apibrėžia kūrinį kaip esinį literatūros pasaulyje. Kūrinio tekstiškumas yra tekstualizacijos proceso rezultatas. [...] Antrojoje monografijos dalyje nagrinėjami dvidešimtojo amžiaus literatūrinės stilistikos, teksto lingvistikos ir teksto stilistikos (mūsų teikiamas terminas) tikslai ir ryšiai. [...] Kūrinio analizės klausimai plėtojami teksto ir konteksto lygmenimis, nagrinėjama teksto gramatikos sąvoka ir jos parametrai.Teksto lygmenyje gvildenami lingvistikos ir poetikos ryšiai, teikiamos papildomos įžvalgos į tokias literatūrinio teksto savybes, kaip nutolinimas (estrangement), iškėlimas (foregrounding, nukrypimas nuo normos, daugiaprasmiskumas, metaforiškumas, fokalizacija. [...] Konteksto lygmenyje nagrinėjamos lingvistikos ir literatūros pragmatikos jungtys, sprendžiama kūrinio literatūriškumo problema. Konteksto teorijos plėtojimas ir jos taikymas literatūros kūrinio prasmei analizuoti leidžia praplėsti teksto analizės lauką: galima kalbėti apie sąveiką trijų kontekstų: paties kūrinio, autoriaus ir suvokėjo. Trečioji monografijos dalis skiriama išplėtoto konteksto sampratai. Čia analizuojamos kai kurios literatūrinės ir lingvistinės kritikos pakraipos bei intertekstualumo reiškinys. Nagrinėjami kai kurie formalizmo ir modernizmo literatūros bruožai bei radikalios profesionalios kritikos augimas ir kaita, aptariamos struktūralizmo ir poststruktūralizmo jungtys su postmoderniojo naratyvo savybėmis. Nagrinėjama literatūros teorijos sąvoka bendrame teorijos, kaip tarpdisciplininio reiškinio, kontekste. Struktūralizmo poetika siejama su lingvistinių eksperimentų apraiškomis, naratyvo krizės ir novatoriškumo klausimais. Intertekstualumas traktuojamas, kaip tekstosakos ir tekstiškumo simbiozė. Siūloma monografija – tai naujų tarpdisciplininių tyrimo būdų ieškojimas: joje nagrinėjama diskurso tekstiškumo ir literatūriškumo raida ir teksto sąsajos su kontekstu. Teigiama, kad kūrinio prasmės atskleidimą lemia glaudūs lingvistikos, kūrinio teksto bei konteksto ir kritikos teorijų bei tyrimo metodų tarpdiscipliniai ryšiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų literatūra; Intertekstualumas; Kalba; Kalbos, literatūros ir kritikos ryšiai; Kontekstas; Kritika; Literatūra; Literatūra; Literatūrinio teksto savybės; Literatūros fenomenas; Literatūros teorija; Poetika; Retorika; Stilistika; Tekstiškumas; Tekstualumas; Context; Criticism; English literature; Interface studies of text, literature, and criticism; Intertextuality; Language; Literature; Lithuanian literature; Phenomenon of literature; Qualities of literary text; Rhetoric; Stylistics; Textuality; Textualizm; Theory of literature.

ENThe monograph presents diachronic and synchronic studies of interface among literature, language and criticism. Based on examples from English and American literature, it explores the rise o f textualism, problems of text-stylistics, textual and contextual features of literary discourse, pragmatics and intertextuality in the developing context of literary trends and critical theories. The book may be of interest for students engaged in the studies of literature and its language, stylistics, literary theory and text-interpretation, and for all readers interested in problems of literary discourse. [From the publication]

ISBN:
9789955202202
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20830
Updated:
2020-11-25 22:31:49
Metrics:
Views: 37
Export:
Download