LTStraipsnyje diachroniniu ir sinchroniniu aspektais analizuojama demokratijos samprata Lietuvos kultūros kontekste. Teigiama, jog įvairūs veikėjai (ar jų grupės) kuria įvairius diskursus. Pirmiausia siekiama parodyti istorinę šios sampratos raidą, ją syjant su socialiniais ir politiniais procesais, lėmusiais šio reiškinio specifiką Lietuvoje. Pagrindinis duomenų šaltinis – skaitmeninis Vytauto Didžiojo universitete sukurtas dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Kadangi Lietuvoje iki šiol demokratijos sampratos atsiradimas nebuvo tirtas, straipsnyje šio reiškinio pradžia siejama su analogiškais tyrimais kaimyninėje Lenkijoje. Demokratijos sąvoka radosi XVI a. Apžvelgiama jos istorinė kaita iki mūsų dienų, parodant ideologines reiškinio dominantes įvairiais istorijos etapais. Taip pat kalbama apie šiuolaikinius Lietuvos demokratijos diskursus, kurie reiškiasi įvairiose viešojo gyvenimo srityse: politikoje, žiniasklaidoje, moksle ir literatūroje.
ENThe article, in synchronous and diachronic aspects, analyzes the concept of democracy in the context of Lithuanian culture. It is stated that different agents (or their groups) create different discourses. First of all attempts are made to show the historical development of the concept, relating it with the social and political processes, which determined the specifics of the phenomenon in Lithuania. The main source of the data is the digital texts base of the modern Lithuanian language, developed at Vytautas Magnus University. Since the emergence of the concept of democracy has still not been examined in Lithuania, the beginnings of the phenomenon are related in the article with analogical studies in the neighbouring Poland. The concept of democracy was developed in the 16th century. The overview of the historical development of the concept till the present day is provided by showing the ideological dominants of the phenomenon during different phases of history. In addition the modern discourses of democracy in Lithuania, which manifest themselves in different areas of public life, i. e. politics, media, science and literature are discussed.