Vilnius ir Krokuva. Keletas XVI amžiaus pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūrinio gyvenimo štrichų

LTStraipsnyje aptariami LDK literatūrinio gyvenimo faktai nuo Aleksandro Jogailaičio išrinkimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1492) iki Žygimanto Augusto valdymo Vilniuje pradžios (1544): abu šie įvykiai, kaip atskleidžia autorius, stipriai stimuliavo literatūrinį gyvenimą. XV-XVI a. sąvartoje Lietuvoje galima išskirti tokias svarbiausias kultūrines aplinkas: didžiojo kunigaikščio dvaro, Vilniaus vyskupo, bernardinų, stačiatikių. Pažymėtina, kad LDK, kaip ir to meto Lenkijai, būdingas literatūrinio gyvenimo policentriškumas. Literatūrinę veiklą Vilniuje vykdė didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Senojo dvariškių kūryba. Valdovų vedybų, karūnacijos iškilmės, karinės pergalės, mirtys – visa tai buvo įamžinama kūriniais. Svarbus etapas – LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto veikla. Jo aplinkoje rusėnų kalba sukuriami vėlyvieji Lietuvos metraščiai, lotyniški memorialai karalienei Bonai, parengiamas Pirmasis Lietuvos Statutas. Svarbus centras greta kanceliarijos buvo Vilniaus kapitula, apie kurią, kaip apie kultūros židinį, išsilavinusių vyrų santalką, leidžia kalbėti kanauninko Jono Andriuševičiaus eilės, Paryžiaus arsenalo bibliotekos herbynas su Vilniaus vyskupų herbais, vyskupų ir kapitulos narių bibliotekos etc. Net ir trūkstant nuodugnesnių tyrimų nesunku pastebėti, jog literatūrinio gyvenimo formos Lietuvoje buvo skurdesnės negu Lenkijoje Atgalinio – Vilniaus poveikio Lenkijai – pavyzdys galbūt būtų Žygimanto Augusto karūnavimo proga 1530 m. Krokuvoje išleistos Gdansko kaštelionaičių Jono ir Stanislovo Balinskių šlovinamosios kalbos.Reikšminiai žodžiai: Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Universitetai; Metraščiai; Literatūriniai ryšiai; Vyskupai; Valdovai; 16 amžius; Kultūra; Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); 16th century; Culture; Bishops; Chancery; Literary contacts; Chronicles; Universities.

ENThe article discusses facts of the literary life of the Grand Duchy of Lithuania from the election of Alexander Jagiellon Grand Duke of Lithuania (1492) to the outset of ruling of Sigismund Augustus in Vilnius (1544): both these events, as the author reveals, were a great stimulus for the literary life. The following significant cultural environments can be defined on the turn of the 15th–16th centuries: the court of the Grand Duke, the Bishop of Vilnius, Bernadine, Orthodox. It should be noted that polycentrism of literary life was characteristic to the Grand Duchy of Lithuania and the then Poland. Literary activities were implemented through creative activities of the court nobility of the Duke Alexander and Sigismund Augustus. Weddings of dukes, coronation ceremonies, military victories and deaths – all these events were eternalised in literary works. Activities of Alebrtas Goštautas, the chancellor of the Grand Duchy of Lithuania and the Voivode of Vilnius, were a significant stage in the then literary life. Later Lithuanian manuscripts in the Ruthenium language, Latin memorials to the Queen Bona and the First Statute were created in his environment. The Chapter of Vilnius was another important centre together with the chancellery. It is described as the core of cultural life in poetry by a canon Jonas Andriuševičius. Even with a shortage of more detailed studies, it is not difficult to notice that forms of literary life in Lithuania were poorer than in Poland. Speeches by castellans Jonas and Stanislovas Balinskis in praise of the coronation of Sigismund Augustus issued in 1530 in Cracow could serve as example of Vilnius influence on Poland.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History