Apie dvi propagandines kampanijas XX a. tarpukario Lietuvoje

LTPirmąjį XX a. tarpukario Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį propaganda, kaip kryptinga, ideologiškai nuoseklia savo idėjų sklaida, itin rūpinosi įvairūs to meto visuomeniniai judėjimai - pirmiausia partijos. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo politinė propaganda tapo politinio režimo ir jo atrama esančios Tautininkų sąjungos prerogatyva. Pastaroji net ėmė kurti valstybinės propagandos institucijos projektus. Taip 1934 m buvo parengta keletas "tautinės propagandos ministerijos" kūrimo projektų. Apibendrinant dvi ryškiausias propagandines kampanijas - Vilniaus vadavimo akciją ir Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus - pirmiausia tenka konstatuoti, kad politinis režimas nebuvo šių kampanijų idėjinis autorius, o tik sėkmingai "privatizavo" lietuviškojo nacionalizmo diskurse subrandintas idėjas. Stokodamas finansinių ir organizacinių išteklių, politinis režimas į propagandines kampanijas sumaniai įtraukė provyriausybines visuomenines organizacijas - jos tapo pagrindinėmiss šių kampanijų organizatorėmis ir vykdytojomis. Lietuvos socialinis išsivystymas lėmė valstietiškai visuomenei paveikesnių instrumentų propagandinėse kampanijose pasirinkimą - gyvą veiksmą ir žodį bei ikonografinius paveikslus. Nors šios propagandinės kampanijos politiniam režimui pirmiausia tarnavo įkūnijant nacionalizmo idealą, reikalaujantį, kad etninės ir valstybinės ribos sutaptų, politinis režimas niekada nepamiršo, kad propagandinės kampanijos gali neįkainojamai pasitarnauti autoritarinio politinio režimo legitimacijai ir tuo sėkmingai naudojosi paversdamas tai mobilizacinėmis praktikomis.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Visuomeninio darbo vadyba; Propagandinės akcijos; Politinė propaganda; Kultūrinė atmintis; Tarpukario Lietuva; Political propaganda; Cultural memory; Interwar Lithuania.

ENIn the first decade of independence of interwar Lithuania, propaganda as purposeful and ideologically coherent spread of own ideas was used mostly by political movements of that time. Political propaganda became a prerogative of political regime just after the state's takeover on December 17,1926, when the power was usurped by the authoritarian regime of Antanas Smetona. This regime implemented two successful propaganda campaigns: The Move of Vilnius Repossession and The Campaign of Vytautas Magnus Anniversary. The political regime was not the ideological author of those campaigns, but successfully adopted the ideas grown in the Lithuanian nationalism discourse, which echoed the objectives of nationalistic political regime. By 777e Move of Vilnius Repossession it was tried to instil to the Lithuanian society that Vilnius is the Lithuanian town and the true capital of Lithuania in defiance of political realities (the town was under the Poland power in 1920-1939) and The Campaign of Vytautas Magnus Anniversary (1930) helped to create the Lithuanian Grand Duke Vytautas (1350-1430) cult that was used to legitimize the authoritarian regime of that time. The last-mentioned campaign also served for predication of Lithuania's rights to Vilnius. [From the publication]