Naujųjų medijų ir populiariosios kultūros šiuolaikinėje propagandoje tyrimai : teorinės ir metodologinės prielaidos

LTPropaganda, kaip politinės komunikacijos specifinė dalis, dažnai turi neigiamą atspalvį visuomenėje, siejant ją su egzistavusiais represiniais sovietų, nacių ir kitais režimais. Šiandien propaganda dažnai yra tyrinėjama istorinės analizės metodais ir atskleidžiama tik istorinės propagandos politinė įtaka įvairiems pasaulio ir Lietuvos įvykiams. Pagrindinius šiuolaikinės propagandos skirtumus nuo totalitarinės (senosios) propagandos lemia naujos kultūrinės ir technologinės sąlygos, kurios sudaro pagrindą silpnėti propagandos įtaigumui ir komunikacinėms manipuliacijoms, o vienkryptį pranešimų siuntimo pobūdį apskritai panaikina. Susidūrusi su naujosiomis medijomis, šiuolaikinė propaganda išgyvena informacijos kontrolės krizę, tačiau ji vis dėlto turi būti apibūdinama galios santykių kontekste. Tik galios santykiai lemia, kad politinė komunikacija įgyja propagandos pavidalą, nors ir silpnesnį nei klasikinės propagandos laikotarpiu. Straipsnyje nagrinėjamos galimos šiuolaikinės propagandos tyrimų metodologinės prielaidos ir siūloma šiuos tyrimus vykdyti remiantis nuostata, kad propaganda yra galios santykių komunikacinė išraiška. Nurodomos galimos taikomųjų tyrimų kryptys, leisiančios identifikuoti jėgos struktūras tiriamoje visuomenėje ir tokių struktūrų skleidžiamos informacijos įtaką socialinėms grupėms. Siūloma į šiuolaikinės propagandos, populiariosios kultūros ir naujųjų medijų sąveiką žvelgti iš galios santykių ir valdžios atžvilgiu silpnųjų visuomenės grupių pozicijų bei tyrimais ieškoti šių galių persiskirstymo galimybių komunikaciniame kontekste.Reikšminiai žodžiai: Propaganda; Komunikacija; Kultūros ir naujųjų medijų; Sąveika; Propaganda; Communication; Culture and new media; Interaction; Medijos; Kultūra; Propaganda; Tyrimai; Media; Culture; Propaganda; Prerequisites.

ENAs a specific part of political communication, propaganda often has a negative nuance in the society, probably as a result of historical practices of totalitarian propagandas and its links with soviet, Nazi and other repressive regimes. Therefore today propaganda is often investigated by using the methods of historical analysis and only historical influence of political propaganda on the various events in Lithuania and in the world is exhibited. But today propaganda encounters special social, technological, cultural circumstances and is influenced by economical processes, so it changes in its content, rhetoric, and communicational position and must touch the personality of a contemporary individual and citizen in a new way. The researches into this impact can no longer be limited to the historical analysis. Possible methodological prerequisites for contemporary propaganda researches are analyzed in the article and a proposition to conduct these researches with the attitude that propaganda is a communicational expression of the power relations is highlighted. Possible directions of applied researches, which will lead to identification of power structures in the society, arc investigated and the influence of information spread by these structures on the social groups arc indicated. The researches into the interaction between contemporary propaganda, popular culture and new media must reflect the context of power, so it is proposed to investigate the mentioned interaction by taking into consideration the consistency of the critical paradigm in social sciences, the techniques of cultural and ethnographic researches, discourse, content and sciniotic analysis and other methodological prerequisites, which allow to open the power structures and relations in the society investigated. [From the publication]