Регулювання митних вiдносин в Першому Литовському Статутi та боротьба шляхти за митнi пiльги

LT1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas drauge su kitais visuomeniniais santykiais reguliavo ir muitų santykius. I skyriaus 21 straipsnis, numatęs dvarų konfiskavimo sankciją, draudė naujus muitus „išsigalvoti ar įvesdinėti nei keliuose, nei miestuose, nei ant tiltų ir ant užtvankų bei vandenyse, nei turguose savo dvaruose, išskyrus kurie nuo seno buvo įvesti ir turėtų (...) didžiųjų kunigaikščių (...) raštus“. [...] Tačiau esama pagrindo manyti, kad ir įsigaliojus Statutui, nurodytos normos ne visada buvo laikomasi. Tarptautinės prekybos vaidmens ir prekių iš žemyno rytų paklausos didėjimas Vakarų Europoje vertė LDK bajorus kovoti už muitų lengvatas, kurios jiems būtų; atnešusios papildomų pajamų. [...] 1559 m. didysis kunigaikštis leido visai LDK šlėktai be muitų eksportuoti savo gamybos ir iš savo dvarų miško prekes, taip pat pačių išaugintus (bet ne įsigytus) grūdus bei gyvulius. [...] Tačiau ir suteikus bemuičio nuosavų grūdų bei miško prekių eksporto teisę, karaliaus seniūnai bei urėdininkai ir toliau rinkdavo muitus. Todėl Žygimantas Augustas, atsakydamas į Palenkės šlėktos prašymus, buvo priverstas anksčiau suteiktą teisę patvirtinti. Pagaliau nuolatinius bajorų kreipimusis į didįjį kunigaikštį apvainikavo sėkmė. 1566 m. į Antrojo Lietuvos Statuto I skyrių buvo įrašy tas naujas 26 straipsnis, atleidęs nuo muito bajorus, eksportuojančius grūdus iš savo svirnų ir savos gamybos miško prekes. Muitinėse išvežamų prekių kilmės šaltinį priesaika turėjo patvirtinti savininkai arba jų pasiųsti pasitikėjimo verti tarnai. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Statutai; Mokesčiai; Muitai; Muitinių istorija; Palenkė; Tarptautinė prekyba; Vakarų Europa; 16 amžius; 16th century; Economy; History of Customs; History of GDL; Lithuanina Statutes; Podlachia; The Grand Duchy of Lithuania; The Statutes of Lithuania; The customs authorities; The duties; The international trade; West Europe.

ENIn 1529, the First Statute of Lithuania, apart from regulating other social relations, governed duty relations. Article 21 of Section I, specifying an estate confiscation sanction, prohibited new duties, i.e. to create or introduce new duties in cities, on bridges, in waters, in markets, except for the ones previously introduced and endorsed by great dukes. However, there is a basis for believing that with the Statute coming into effect, the indicated norms were not always adhered to. The growth of the role of international trade and demand for eastern goods from in Western Europe forced noblemen of the Grand Duchy of Lithuania to fight for duty privileges, which could bring additional income to them. In 1559, the Grand Duke permitted all noblemen of the Grand Duchy of Lithuania to export their produced goods and wood products from their estates as well as grain and animals bread by them without any duties. However, after the right to duty free export of noblemen’s grain and wood products was introduced, elders of the king continued collecting duties. Therefore, Sigismund II Augustus, when responding to applications of noblemen, was forced to repeal the previously granted rights. Finally, continuous addresses of noblemen to the Grand Duke turned to be successful. In 1566, Section I of the Second Statute of Lithuania was supplemented with a new Article under the number 26, which relieved noblemen exporting their own grain and wood products from paying duties. Upon reaching customs, the origin of exported goods had to be endorsed by owners or their reliable servants.