Statuty w kulturze prawnej Wielkiego Księstwa Litewskiego

LTLietuvoje, panašiai kaip ir Europoje, statutai (1529,1566,1588 metų) funkcionavo šalia kitų teisės sistemų: Dievo teisės (ius divinum) ir prigimtinės teisės (ins naturale). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) specifika – vyraujantis statutų, reguliavusių vis daugiau visuomenės gyvenimo sričių, vaidmuo. Jais remtasi ne tik visuose šlėktų, bet ir Magdeburgo teisei pavaldžių miestų, taip pat dominijos teismuose. Tačiau teisės toli gražu ne visada buvo laikomasi. Stokojant tikslaus priimtų sprendimų vykdymo mechanizmo (be kitų priežasčių), teisminiai ginčai dažnai baigdavosi šalių susitarimu. Kartais Statuto normos būdavo apeinamos ir bandoma remtis kitomis teisės sistemomis. Taip atsitikdavo ne tik dėl politinio spaudimo arba dėl LDK santvarkos pagrindų neišmanymo, bet ir dėl papročio vaidmens teismų praktikoje. LDK bajorai XVI, XVII ir XVIII a. reikalavo įgyvendinti statutuose preciziškai apibrėžtas permainas, kurios apskritai nebuvo įvykdytos. Lengviau sutinkama reformuoti įvairias institucijas, nei įvesti vieningą teisę visai Abiejų Tautų Respublikai ir panaikinti Statutą, nes taip būtų likviduotas svarbus elementas, ženklinęs Lietuvos atskirumą nuo Karūnos. Kodeksas išlaikė tam tikrą aktualumą ir XIX a. Dar 1930 m. Apeliacinis teismas Vilniuje nagrinėjo jo straipsnius. Kai kurios Statuto normos perėjo į veikiančio papročio sferą (paveldėjimas, žemės nuoma), bent jau iki Antrosios Lenkijos Respublikos pradžios. O nepriklausomoje Lietuvoje Statutas tapo valstybės savarankiškumo ir tobulos teisės simboliu.Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Dievo teisė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Statutai; Prigimtinė teisė; Statutas; Teisinė sistema; Teismas; Teisė; Court; God's law; Law; Legal system; Natural law; Nobility; Statute; Statutes of Lithuania.

ENIn Lithuania, similarly to the rest of Europe, the statutes (1529, 1566, 1588) functioned along with other legal systems: Divine law (ius divinum) and Natural law (ius natural). The specifics of the Grand Duchy of Lithuania – the dominating role of statutes governing the increasing number of fields of social life. These laws were fundamentals for all Szlachtas and cities subject to the Magderburg law as well as in Dominion courts. However, laws were not always adhered to. With the lack of a clear mechanism of the implementation of adopted decisions (apart from other reasons), court disputes usually ended up with the parties’ agreement. Sometimes norms of the Statute were evaded and other law systems were taken into consideration. This would happen not only due to high political pressure or the ignorance of the system of the Grand Duchy of Lithuania, but also due to the role of precedents in court practice. Noblemen of the Grand Duchy of Lithuania of the 16th, 17th and the 18th century required the implementation of changes precisely specified in the statutes, which had never been implemented. It was easier to agree to reform various institutions, rather than to introduce a unified law for the Republic of Two Nations and to repeal the Statute, since this was the way the significant element indicating the apartness of Lithuania from the Crown. The code remained relevant in the 19th century. The Court of Appeal analysed its articles in 1930. Certain norms of the Statute were transferred to the field of precedent (inheritance, land lease) and remained valid at least until the beginning of the Second Polish Republic. In the independent Lithuania Statute became a symbol of independence and perfect law.