Elementy prawa rzymskiego w prawie spadkowym I Statutu litewskiego
LTVienas iš daugelio 1529 m. Pirmojo Lietuvos Statuto šaltinių – be lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių bei kanonų – taip pat buvo romėnų teisė. [...] Moksle netgi įsitvirtino požiūris, kad tik 1566 m. Antrajame Lietuvos Statute sugebėta panaudoti tam tikrus puikiai išvystytos romėnų teisės elementus, kurie vėliau pateko ir į 1588 m. Trečiąjį Statutą. Bet atrodo, kad kai kurių romėniškų elementų būta jau Pirmajame Statute, ir tik vėliau – Antrojo ir Trečiojo Statuto kūrimo laikotarpiu – jų gerokai padaugėjo ir jie buvo išplėtoti. […] Romėnų teisė neleido sudaryti testamentą nepilnamečiams, belaisviams, eretikams, tėvo valdžioje esantiems sūnums bei silpnapročiams. Tokios pat nuostatos laikėsi Pirmasis Statutas. Verta pabrėžti faktą, kad Lietuvos kodifikacija taip detaliai perėmė romėnų teisinius institutus, jog atsižvelgė net į jų išimtis: leido sudaryti testamentą sūnums (jų įsigyto atskiro turto), taip pat silpnapročiams (kai pasveiktų). Pirmasis Statutas taip pat perėmė romėnų normą, leidžiančią testatoriui laisvai keisti testamentą net iki pat mirties. Romėnų teisės institutų įtaka pastebima ir Pirmojo Statuto normose, susijusiose su testamento sudarymo akto liudytojais. […] Taip pat peršasi išvada, kad Pirmajame Statute užfiksuota paveldėjimo teisės atėmimo, sumušus ar įžeidus tėvus, sankcija irgi buvo perimta iš romėnų teisės, galimas daiktas, tarpininkaujant bizantiškajai teisei. Pirmojo Statuto normų analizė leidžia daryti išvadą, kad romėnų teisės įtaka datuojama jau tos kodifikacijos kūrimo metu ir kad ji buvo svaresnė, nei iki šiol manyta. […]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Statutai; Paveldėjimo teisė; Pirmasis Lietuvos Statutas, 1529; Romėnų teisė; Teisės istorija; Testamentas; Hereditary rights; History of Law; Last will; Law of Succession; Lithuanian Statutes; Roman law; The First Lithuanian Statute.
ENThe Roman law was one of the many sources of the First Statute of 1529. It is scientifically stated that certain perfectly developed elements of the Roman law were used in the Second Statute of 1566, which later were used in the Third Statute of 1588. However, it seems that some elements of the Roman law were present in the First Statute, and only later, during the period of development of the Second and the Third Statutes, the number of Roman elements increased significantly and they were further developed. Pursuant to the Roman law, minors, prisoners, heretics, sons subject to their fathers and mentally disabled persons were prohibited to make a will. The same provisions were specified in the First Statute. It should be noted that the Lithuanian codification absorbed Roman legal institutes in such a detail that even the following exclusions were considered: permission to make a will for sons (with regard to the property acquired by them) as well as for mentally disabled persons (when they are well). The First Statute also took the Roman provision allowing the person making a will to freely change his or her will until the very death. The impact of Roman legal institutions is also observed in norms of the First Statute, which are related to witnesses to the will making. […]It can also be concluded that the First Statute considers deprivation of the right to inheritance if parents were beaten or insulted. The sanction also originated from the Roman law, and it is supposed to have been related to Byzantine law. The analysis of provisions of the First Statute allows concluding that the influence of the Roman Law was dated in the period of the codification and that it had a greater impact than it was previously supposed. […].
