Teisingumas kaip dorybė ir švietimo principas XX amžiuje - XXI a. pradžioje

LTStraipsnyje siekiama atskleisti teisingumo sampratą ugdymo moksle. Išryškinamos teisingumo ištakos ir šaltiniai Vakarų Europos tradicijoje nagrinėjant visuomenės patirtį, senovės graikų mąstytojų darbus, Senąjį Testamentą, Naująjį Testamentą, įvairių epochų filosofų darbus. Teisingumas aiškintas kaip principas, taikomas bendruomeninio gyvenimo santykiuose, be to, teisingumas pripažintas kaip viena iš keturių kardinalių dorybių (arba pagrindinių laikysenų), kuriomis remiasi etinis žmogaus gyvenimas: protingumo, teisingumo, tvirtumo (narsumo), susivaldymo (drausmė, saikas). Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) ugdymo mokslas teisingumą aiškina kaip dorybę ir kaip švietimo principą. Laikantis krikščioniškosios tradicijos, teisingumas aiškinamas kaip mokytojo dorybė: teisingas mokytojas gali daryti mokiniams įtaką savo žodžiais, darbais bei veiksmais - natūraliai mokyti teisingumo, laikytis bendro gyvenimo normų, skatinti veiklos motyvaciją. S. Šalkauskio koncepcijoje nurodoma, kaip įgyvendinti socialinio teisingumo principą švietimo sistemoje: šis integruotas principas reiškiasi mokymo laisvės (tikėjimo, sąžinės laisvės išpažinimo), mokyklos pasirinkimo laisvės (principas garantuoja tėvams teisę pasirinkti mokyklą), mokyklinės teisybės (visų tipų mokyklas vienodai (morališkai ir materialiai) turi remti visuomeninės organizacijos, įstaigos), mokyklos kaip pilietinės taikos veiksnio principų įgyvendinimu. Pateikiama teisingumo interpretacijų, kurios aptiktos pokomunistinės epochos mokslo darbuose (psichologijos, edukologijos, sociologijos, ugdymo filosofijos). Straipsnyje susitelkiama ties krikščioniškosios krypties šaltiniais.

ENThis article is aimed at discussing the essence of justice. The origins and sources of justice, such as the experience of society, the works of ancient Greek thinkers, Old Testament and New Testament are highlighted. It is also emphasized that following traditions of Christianity, during the period of independent Lithuania (1918-1940) in the context of educational science justice is explained as a virtue and educational principal. Interpretations of justice that are found in post communist era science works - psychology, education science, sociology, education philosophy - are presented. The article is oriented towards Christian sources. [From the publication]