LTMonografijoje keliamas tikslas panagrinėti bendrąją dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantiškumo problematiką. Pirmiausia siekiama parodyti šios vartosenos, orientuotos į bendrinę kalbą, įvairovę, kuri geriausiai atsiskleidžia tiriant joje funkcionuojančius variantiškus kalbos reiškinius. Mėginama ieškoti būdų, kaip tą įvairovę pažinti, kaip nustatyti svarbiausius vartosenos požymius, joje vykstančius procesus ir kaip aprašyti variantiškus jos reiškinius. Pasirinkta variantiškumo tyrimo kryptis susijusi su bendrinės kalbos norminimu, todėl remiamasi tokiais dabartinės vartosenos, apimančios keletą pastarųjų dešimtmečių, duomenimis, kurie svarbūs bendrinės kalbos norminamajam darbui. Nagrinėjant dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantiškumą ir mėginant suartinti tradicinį norminamąjį ir sociolingvistinį požiūrį į variantiškus vartosenos reiškinius, išryškėjo tų požiūrių sankirtoje kylanti problematika: 1) kokiais vartosenos duomenimis turėtų remtis variantiškumo tyrimai, orientuoti norminamąja kryptimi? 2) kokia bendrinės kalbos norminamajame darbe priimtiniausia varianto, kaip svarbiausios variantiškumo apraiškos, samprata? Ieškant atsakymo į šiuos klausimus, aiškinamasi ir pati dabartinės vartosenos sąvoka, ir kalbos variantiškumo kaip reiškinio prigimtis, ir įvairių variantiškumo apraiškų ypatumai. Mėginama naujai pažvelgti į tradicinę bendrinės kalbos ir jos vartosenos sampratą, kad geriau atsiskleistų sudėtingi visuotinės ir bendrinės kalbos vartosenos santykiai.Reikšminiai žodžiai: Dabartinė lietuvių kalba; Kalbos vartosena; Vartosenos variantai; Current Lithuanian language; Language usage; Variants of language usage; Bendrinė lietuvių kalba; Variantai; Sociolingvistika; Kalbos planavimas; Kalbos mokymas; Standard Lithuanian language; Variants; Sociolingvistics; Language planning; Language learning.
ENThe variation of means of linguistic expression naturally leads to a more practical question related to their choice and context of use. The question is of utmost importance for a standard language as a variety of a national language which is created, standardised, used and sustained by conscious efforts of the members of language community. The standard language, functioning and changing in accordance with its own laws, surrounded by and exposed to other varieties of the language and other languages, has at its disposal a large variety of means of expression. Numerous variants in standard language suggest a need to codify them. One of the goals of investigating the variability of use is concerned with the functioning and norm setting of standard language. This is the focus of the present monograph. The present monograph aims at identifying ways of cognition of the variety of constantly changing current language usage which tends to be accepted by the standard language. Therefore, it is important to identify the main features of actual usage and its processes as well as to describe its variable phenomena. To achieve the above aim, a single traditional approach to codifying actual usage as a source of standard language norms and sometimes errors would not suffice. Therefore, an attempt is made to combine the traditional approach to variable language phenomena and a broader sociolinguistic approach; consequently, at their crossroads the following research questions have been identified: 1) What are the usage data serving as the foundation for the investigation into linguistic variability aimed at codification? 2) Which approach to the variant as the key concept and manifestation of variability is the most acceptable in a work on standard language codification? The study addresses the above questions in the framework of the data of current Lithuanian usage of the last two decades.