Būdvardžio vartojimo skirtumai sakytinės kalbos registruose

LTStraipsnio siekiama aptarti leksines, morfologines ir sintaksines būdvardžių vartojimo ypatybes ir palyginti būdvardžių vartojimo dažnumą skirtinguose sakytinės kalbos registruose. Būdvardžio vartojimo dažnumas labai susijęs su registro pobūdžiu – viešumu ar privatumu, pokalbio dalyvių socialiniais vaidmenimis ir tarpusavio santykiais, o skirtinguose sakytinės kalbos registruose skiriasi leksinės, morfologinės ir sintaksinės būdvardžio vartojimo ypatybės. Būdvardžiai tarp kitų kalbos dalių sakytinės kalbos registruose tesudaro 3 proc. Tai lemia komunikacinė kalbos funkcija: svarbu bendrauti, pasikeisti informacija, o ne apibūdinti daiktą, asmenį ar procesą. Būdvardžiai dažnesni oficialaus šnekos pobūdžio registruose (4 proc.): stengiamasi kuo daugiau sužinoti apie pokalbio objektą. Oficialaus šnekos pobūdžio registruose būdvardžių įvairovė didesnė (0,7), nes daiktą, asmenį ar reiškinį apibūdinti pasirenkamas tikslus tą požymį nusakantis būdvardis. Familiaraus šnekos pobūdžio registruose būdvardžių įvairovė mažesnė (0,5), tačiau tas pats būdvardis dažniau priklauso kelioms leksinėms semantinėms grupėms. Oficialaus šnekos pobūdžio registrams būdingiausios išskirtinumą, vertę, būsenos vertinimą, pojūčius nusakančios būdvardžių leksinės semantinės grupės, familiaraus šnekos pobūdžio registrams – būsenos vertinimą, išvaizdą, aplinkos būseną, dydį, kokybę nusakantys būdvardžiai. Daroma išvada, kad oficialaus šnekos pobūdžio registrai artimesni dalykiniam ir moksliniam funkciniam stiliui, familiaraus šnekos pobūdžio registrai – beletristiniam funkciniam stiliui.Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Būdvardžio vartojimas; Funkcinis stilius; Kalbos variantas; Leksinės ypatybės; Morfologinės ypatybės; Registras; Sakytinė kalba; Semantinė grupė; Sintaksinės ypatybės; Tekstynas; Adjective; Adjective usage; Corpus; Functional style; Lexical features; Morphological features; Register; Semantic group; Spoken language; Syntactical features.

ENThe goal of this research is to analyse the differences of adjective usage in spoken language registers. Eleven official and familiar conversations have been analysed. The conversations were divided into six register groups according to lexical, morphological, and syntactical features of the conversations. First of all, this work describes the terms of spoken language variety. The term of register was chosen in this research. Following Lithuanian and foreign linguists we decided that this is the most presentable term for the naming of various spoken language forms. The methodology of corpus linguistics was applied in the research. The representative corpus of spoken language was created for lexical, morphological, and syntactical analysis. The statistical information was found using the CHILD ES program. Lexical differences of adjectives of different spoken language registers were described in the research. Moreover, a new classification of lexical adjective groups was offered. Morphosyntactic features of adjective usage were described and compared in different spoken language registers. Statistical results were compared to the results of adjective usage analysis in functional styles of written language and in colloquial speech. The analysis has shown that there are a lot of lexical, morphological, and syntactical adjective use differences (lexical diversity, lexical semantic groups, distribution of grammatical categories, function of adjective in utterances) between official and familiar registers of spoken language. Official registers are similar to scientific and objective functional styles of written language, while familiar registers are similar to fictional functional style. [From the publication]