Preskriptyvumas ir deskriptyvumas (skolinių) norminimo politikoje

LTStraipsnyje kalbama apie keletą dabartinės bendrinės lietuvių kalbos ir ypač svetimos kilmės leksikos norminimo bruožų, kurie teorinėje literatūroje siejami su preskriptyvumu arba deskriptyvumu. Straipsnio autorė, remdamasi straipsnyje aptartais norminimo principais, nuostatais ir norminamosiomis priemonėmis, teigia, kad Lietuvoje galioja preskriptyvinė normos samprata. Preskriptyvinio norminimo esmė, anot straipsnio autorės, – vieno kurio nors varianto parinkimas tinkamesnių, arba pranašesniu, kodifikavimas ir diegimas, reikalaujant sąmoningų kalbos vartotojo pastangų vartoti norminį variantą. Straipsnyje pabrėžiama vartotojo tapatybės integralumo svarba. Kaip tik faktinė norma, anot straipsnio autorės, yra vartotojo kalbinės tapatybės pagrindas, todėl noras ją pakeisti kita, preskriptyvine, kad ir vadinama prestižine, norma gali būti priimamas kaip grėsmė tapatybei ir sukelti pasipriešinimą. Pripažinimas, kad visi negali kalbėti vienodai, straipsnio autorės nuomone, turėtų skatinti norminamosios praktikos pokyčius taip pat ir Lietuvoje, o iš konservatyvios kalbos politikos reikalauti permainų ir didesnio dėmesio vartosenai ir kiekybinei normai. Straipsnio autorė teigia, kad jei kodifikuota norma nesulaukia socialinio pritarimo, vadinasi, ji nebuvo funkcionali. Ji daro išvadą, kad idealiai žiūrint, kodifikuojamoji, preskriptyvinė norma turėtų atitikti faktinę, jei norima, kad ji funkcionuotų kaip norma, o ne kaip iš aukščiau nuleistas įsakymas.Reikšminiai žodžiai: Preskriptyvumas; Deskriptyvumas; Skoliniai; Norminimo politika; Kodifikacija; Tradiciniai kodifikavimo kriterijai; Prescrptivism; Descriptivism; Borrowings; Policy of codification; Codification; Traditional codification criteria; Preskriptyvinis ir deskriptyvinis metodai; Preskriptyvumas ir deskriptyvumas; Skolinių kodifikavimas; Lietuvių kalbos leksikos norminimas; Kalbos grynumas; Prescriptive and descriptive methods; Prescriptivism and descriptivism; Codification of borrowings; The standardization of Lithuanian lexicon; The purity of language.

ENThe article deals with the codification of borrowed lexicon and those features of the codification practice which are connected with either prescriptivism or descriptivism in the theory of codification. The goal of the article is to discuss how traditional Lithuanian codification criteria and principles are being interpreted and put into practice: what principles of standardization have priority, what ideologies the practice is based, on and what normative means are being applied. The standardization of Lithuanian lexicon is examined through the broader context of the theory and practice of other languages. The study concludes that the Lithuanian practice is still ruled by prevailing conservative (romantic) ideologies and by a dominant wish to preserve the purity of language. Too little attention is given to usage, and the criterion of efficiency is interpreted from a puristic point of view. The means of language planning are restricted and strong. All those features make the practice of standardization of the Lithuanian language rather conservative and prescriptive. At the end of the article the advantages of combining prescriptive and descriptive methods are discussed. [From the publication]