Lietuvių tautos paveldas - šalies tapatumo pagrindas
LTStraipsnis grindžiamas socialinės antropologijos, socialinės organizacijos, tautotyros, sistemų teorijos ir kitomis įžvalgomis. Pateikiama šiuolaikinė tapatumo (ir jį skatinančių veiksnių) samprata. Išskirtinis dėmesys skiriamas tautinio tapatumo prigimties prieštaringumui. Aptariamos dvi tautinio bei valstybinio sąmoningumo atmainos: utilitarinė pragmatinė ir istorinė-kultūrinė, kurios tiesiogiai sietinos su tapatumo raiška. Bandoma paaiškinti lietuvių tautos tapatumo esminių pasikeitimų, taip pat valstybės atotrūkio nuo etninės tautos priežastis. Akcentuojamas istorinės atminties ir kultūrinio paveldo vaidmuo, palaikant tautos tvarumą ir valstybės integralumą. Šis sisteminės analizės aspektas plėtojamas pasitelkus tuos konkrečius reiškinius, kurie lietuvius išskiria iš aplinkinių tautų. Plačiau kalbama apie piliakalnius ir lietuviškąsias sutartines - tas istorinės atminties ir kultūros paveldo struktūras, kurios taip pat gali būti vertinamos ir pristatomos kaip neabejotini Europos civilizacijos įdirbio elementai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Etninis identitetas; Kultūros paveldas; Nation; Ethnic identity; Cultural heritage; Tapatumas; Lietuviai; Paveldas; Kultūra; Identity; Lithuanian nation; Heritage; Culture.
ENThe article is grounded on insights from anthropology, social organization, systems theory, etc. The modern concept o f identity (as well as factors enabling it) is determined. The main focus is on inconsistency in the content o f the national identity. Two varieties o f national awareness, which could be associated with expression o f identity are discussed: utilitarian and pragmatic as well as historical and cultural. There are attempts to provide reasons for major transformations o f Lithuanian national identity and the increasing gap between the state and the nation as an ethnic entity in the article. The role o f historical memory and cultural heritage in supporting stability o f the nation and integrity o f the state is highlighted. The latter aspect o f the analysis is developed with the help of those particular characteristics that are peculiar to Lithuanians. The article expands on mounds and Lithuanian sutartinė (glee) songs as integral components o f memory and cultural heritage, which could be unambiguously qualified and represented as elements o f the European civilization framework. [From the publication]
