Prūsiškosios dvasios išvarymas : kaip formavosi Kaliningrado srities gyventojų istorinė sąmonė pokario metais

LTTarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos regionų gyventojų istorinės sąmonės egzistuoja principinis skirtumas, kurį nulėmė palyginti trumpas rusų gyvenimas šioje teritorijoje. Pradėjus rašyti istoriją tik nuo 1945 m., kaliningradiečių sąmonė susikūrė specifinį, gana deformuotą istorinį vaizdą. Svarbiausiu šio straipsnio tikslu autorius laiko, viena vertus, pateikti visus, kiek įmanoma, faktus, atskleidžiančius Kaliningrado srities gyventojų istorinės sąmonės problematiką; antra vertus, remiantis ta informacija, pamėginti nustatyti pagrindinius veiksnius, dariusius įtaką tos sąmonės tapsmui. Požiūris į Rytų Prūsijos istorinį kultūros paveldą formavosi ne be įtakos nuostatų, kurios užgimė vos sričiai tapus TSRS dalimi. Visą tą laiką kariškiai buvo vienintelė valdžia. Tarp veiksnių, akivaizdžiai dariusių įtaką Kaliningrado srities gyventojų visuomeninei sąmonei, be abejo, ypatingą vaidmenį vaidino tos teritorijos ypatingasis statusas, susijęs su rimtais srities gyventojų bei atvykusiųjų judėjimo ir kitų pilietinių teisių apribojimais. Vienas svarbiausių propagandos stulpų – tezė apie neva slavišką Rytprūsių praeitį, iškelta paties Stalino dar 1943 m. Vokiečių riteriai nuterioję kraštą ir išnaikinę vietos gyventojus. Pabrėžiama buvo ir tai, kad XVIII a. vid. penketą metų krašte šeimininkavo rusai. Vokiško istorinio kultūros paveldo nepriėmė ne tik valdžia, bet ir didesnė naujakurių dalis. Bet daugelis suprato, kad istorinės atminties stoka nutraukia žmogaus ryšį su ta žeme, kurioje jis gyvena ir daro neįmanomą bet kokios socialinės veiklos įprasminimą.Reikšminiai žodžiai: Kaliningrado sritis; Istorinė atmintis; Rytų Prūsija [East Prussia]; Rytprūsiai; Istorinė sąmonė.

ENThe article is based on documents from "top secret" files in the Russian central and local archives, closed to researchers until recently. It covers different aspects of the attitude of the Soviet people to East Prussia's historical and cultural heritage, their social and cultural adaptation; the formation of the historical consciousness of inhabitants of the Kaliningrad region; ideological work and a cultural policy in the post-war years. The attitude of the Soviet settlers to the German culture and traditions in the 1940-50s was determined by the following major factors: national stereotypes that dominated the perception and attitude of Russians to foreigners in general, and Germans in particular; the psychological state of the Soviet people caused by feelings, experiences and moods at the end of the war; purposeful propaganda of the Communist Party and Soviet institutions, educational cultural organizations and the official mass media, ideological campaigns in the second half of 1940s; contacts and interactions of the Soviet settlers with the native inhabitants of East Prussia. The author is convinced, that the source of the economic, political and social problems that affected all the following years are to be found in that first decade of the existence of the Kaliningrad region. [From the publication]