Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rytų Prūsijoje recepcija Rusijos istorinėje politikoje

LTŠiame straipsnyje tarpdisciplininės (istorinės, kultūrologinės-antropologinės ir psichologinės) analizės pagrindu nagrinėjamos Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykių traktavimo ypatybės Rusijos istorinėje politikoje. Pristatomos pagrindinės koncepcijos, apibrėžiančios Rusijos istorinėje politikoje ir istorinėje kultūroje susiklosčiusią sovietinės Karaliaučiaus krašto okupacijos įvykių vertinimų situaciją. Taip pat nagrinėjama Mažosios Lietuvos genocido koncepcijos poveikio Lietuvos istorinei politikai problema. Šis aspektas Lietuvoje dar nebuvo kompleksiškai analizuojamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: [autoriaus] istorinė politika; Istorinė sąmonė; Istorinė atmintis; Nacionalinis identitetas; Recepcija; Refleksija; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Rytų Prūsija [East Prussia]; Karaliaučiaus kraštas; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Posovietinė Rusija; Pokomunistinė Lietuva; Historical politics; Istorinė savimone; Historical conscionsness; Historical memory; National identity; Reception; Reflection; Historical consciousness; Second World War; East Prussia; Post-soviet Russia; Koenigsberg region; Soviet Union; Post-communist Lithuania.

ENIn this article there is the analysis of specifics of the interpretation of the events of the end of the Second World War in the Russian historical politics from the point of view of the subject integration (historical, cultural-anthropological and psychological). The main concepts, defining the evaluation of the situation of the Soviet occupation of the region of Koenigsberg in Russian historical politics and culture, are presented. Also there is the analysis of the problem of the impact of the conception of the "genocide of the Lithuania Minor" on the Lithuanian historical politics. The problems, presented in the article, haven't been analyzed in complex in Lithuania so far. [From the publication]