Tarp geopolitikos ir postmoderno : kur link sukti Lietuvos užsienio politikai?

• Statkus, Nortautas
• Paulauskas, Kęstutis

LTŠios knygos autoriai [...] ėmėsi gana avantiūristiškos užduoties - siekė glaustai apžvelgti svarbiausius dabartinės tarptautinių santykių disciplinos būklės aspektus ir į tai atsižvelgdami įvertinti Lietuvos užsienio politikos analizę bei praktiką. Tai rodo ir knygos struktūra. Pirmojoje dalyje jie pakaitomis nagrinėja šiuo metu vyraujančių paradigmų - racionalizmo ir konstruktyvizmo - pagrindinius postulatus, antrojoje - prijaučiantieji skirtingoms mokykloms tarpusavyje polemizuoja dėl galimų Lietuvos užsienio politikos alternatyvų ir, remdamiesi skirtingomis teorinėmis prielaidomis, teikia atitinkamas rekomendacijas, kaip Lietuva turėtų elgtis dalyvaudama tarptautinėje politikoje. Lietuvai įstojus į ES ir NATO buvo pasiekti du nuo Nepriklausomybės laikų svarbiausi užsienio politikos tikslai. Natūraliai iškilo būtinybė peržiūrėti ir atnaujinti užsienio politikos gaires bei kryptis. Iš dalies pakitusią Lietuvos užsienio politikos viziją bei misiją atspindi 2004 m. dalies Lietuvos politinio elito suformuluota vadinamoji "Naujosios Lietuvos užsienio politikos" samprata. [...] Tačiau tiek akademinės bendruomenės, tiek platesnėse viešose diskusijose tokios vizijos įgyvendinimo galimybės nebuvo smulkiau išnagrinėtos. Juoba kad nebuvo kritiškai įvertintos racionalistiniu determinizmu grindžiamos šių nuostatų prielaidos ar aptarta alternatyvios užsienio politikos galimybė. Knygos autorių nuomone, Lietuvos užsienio politikos teorinių prielaidų nuoseklus aptarimas galėtų atskleisti naudingų praktinei Lietuvos užsienio politikai įžvalgų, jai įstojus į NATO ir ES. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinių santykių teorija; Racionalizmas; Konstruktyvizmas; Nacionalinis saugumas; Užsienio politika; Tapatybė; Theory of international relations; Rationalism; Constructivism; National security; Foreign policy; Identity; European Union; Baltarusija (Belarus); Rusija (Russia); Europos Sąjunga (European Union).

ENThe authors of this book took up a rather venturesome objective – to briefly review the most significant aspects of contemporary situation in the field of international relations and to evaluate the analysis and practice of Lithuanian foreign policy. The structure of the book evidences the authors’ objective. The first part of the book is devoted to an analysis of the main postulates of the now prevailing paradigms of rationalism and constructivism, and in the second part of the book, the authors, who favour different schools, debate on possible alternatives in Lithuanian foreign politics and, based on various theoretical assumptions, provide relevant recommendations on how Lithuania should behave when participating in international policy. With Lithuania having entered the EU and NATO, two major aims of Lithuanian foreign policy since the restoration of independence were achieved. A necessity to review and upgrade guidelines and directions of international politics emerged. The concept of “foreign policy of the New Lithuania” newly formed by Lithuanian political elite in 2004 partially reflects the amended vision and mission of Lithuanian foreign policy. However, the implementation of such a vision has not been analysed in detail by the academic society as well as in wider public discussions. Moreover, preconditions of these provisions based on rationalistic determinism have not been critically evaluated and alternative paths in foreign policy have not been discussed. According to the authors of the book, coherent discussion of theoretical assumptions of Lithuanian foreign policy could reveal useful insights for Lithuanian foreign policy after its entering NATO and the EU.