Atkasta Tauragnų apylinkų praeitis

LTPirmųjų žinių apie Tauragnų apylinkų senienas randame XIX a. pirmosios pusės E. Tiškevičiaus darbuose, vėliau, XIX a. pabaigoje, F. Pokrovskio „Vilniaus gubernijos archeologiniame žemėlapyje“. XX a. pradžioje pasirodo pirmosios žinios apie Tauragnų apylinkių archeologinių paminklų (Taurapilio pilkapyno) kasinėjimus. Tarybiniu laikotarpiu tyrinėti tokie paminklai kaip Taurapilio, Želmeniškės, Minčios, Vyžių pilkapynai, 1997-2000 m. tyrinėta Tauragnų šv. Jurgio bažnyčia. Negausūs pavieniai radiniai rodytų, kad Tauragnų apylinkės galėjo būti apgyvendintos jau akmens amžiuje, neabejotinų ir gausių žmogaus veiklos pėdsakų (ankstyvųjų piliakalnių, pavienių radinių) aptinkama iš bronzos amžiaus laikotarpio. Gausiausi geležies amžiaus Tauragnų apylinkių archeologiniai paminklai – pilkapynai, jų suskaičiuojama penkiolika. Pagrindinis, tačiau visai netyrinėtas Tauragnų apylinkių viduramžių objektas yra Tauragnų pilies vieta – Taurapilio piliakalnis. Šių apylinkių Naujųjų laikų palikimas – Tauragnų dvarvietė, pora monetų lobių (Rūgšteliškio ir Tauragnų), vienas menkai pažįstamas senkapis bei Tauragnų šv. Jurgio bažnyčia ir prie jos aptikti palaidojimai. Nors valstybės laikotarpį smarkiai papildo (ypač Naujaisiais laikais) rašytinių šaltinių duomenys, Tauragnų apylinkių seniausia istorija, nepaisant nemažo išlikusių paminklų skaičiaus, tebėra fragmentiška.Reikšminiai žodžiai: Lietuva, Šiaurės Rytų; Viduramžiai; Archeologiniai tyrinėjimai; Istoriografija; Archeologinės vietovės; Pilkapiai; Piliakalniai; Dvarvietė; Lobiai, priešistoriniai; Monetos; Dirbiniai; NE Lithuania; Middle Ages; Archaeological investigations; Historiography; Archaeological sites; Barrows; Hill-forts; Manor site; Hoards; Coins; Artefacts.

ENThe first information on the antiques of Tauragnai area is found in the works of E. Tiškevičius of the first half of the 19th century and in F. Pokrovsky’s “Vilniaus Gubernijos Archeologinis Žemėlapis” of the second half of the 19th century. The beginning of the 20th century saw the first information on the excavations of archeological sites in Tauragnai area (the Taurapilis barrows). During the Soviet period such sites as Taurapilis, Želmeniškė, Minčia, Vyžiai barrows were studied, in 1997-2000 the St. George Church of Tauragnai was examined. Sparse individual findings show that the area of Tauragnai might have been populated already in the Stone Age, unmistakable traces of human activities (early mounds, individual findings) are found, belonging to the Bronze Age. The most numerous archeological sites of Tauragnai area of the Iron Age are mounds, there are fifteen of them. The main However, utterly non-examined medieval site of Tauragnai area is the location of the Tauragnai castle – the Taurapilis mound. The heritage of the New Ages in the area is the Tauragnai manor place, two coin treasures (in Rūgšteliškis and Tauragnai), one unknown old grave and the St. George Church of Tauragnai and the graves nearby. Although the data of written sources significantly add to the state era (especially of the New Age), the most ancient history of Tauragnai area, despite the significant number of the remaining monuments, is fragmentary.