Images of the horse and horseman in corded ware culture studies

LTIlgamečių virvelinės keramikos kultūros tyrinėjimų metu jos bendruomenės dažniausiai buvo apibrėžiamos a 3 kaip mobilios ir karingos gyvulių augintojų grupės. Gustavo Kosinos bei Gordono Čaildo iškeltos karių / raitelių ekspansijos idėjos ir Marijos Gimbutienės sukonstruota „Kurganų teorija“ leido įsigalėti virvelinės keramikos kultūros karingo raitelio įvaizdžiui (1 pav.). Auganti migracijų teorijų kritika, duomenų apie jojamąjį žirgą III tūkstantmetyje pr. Kr. trūkumas, europinio kraštovaizdžio netinkamumas keliauti raitomis skatina ieškoti alternatyvių arklio vaidmens reikšmių virvelinės keramikos kultūroje. Nuodugnūs raitininkystės ištakų tyrinėjimai rodo, kad jojimo pradžia reikėtų laikyti ne ankstesnį kaip II tūkstantmečio pr. Kr. laikotarpį, o pirminė arklio prijaukinimo funkcija buvo aprūpinti bendruomenę mėsos atsargomis žiemą, todėl tiek arklio, kaip transporto priemonės, naudojimas, tiek virvelinės keramikos kultūros grupių mobilumo mastas greičiausiai yra pervertinti. Pavieniai prijaukinto arklio kaulų radiniai virvelinės keramikos kultūros paplitimo areale galėtų byloti apie šių bendruomenių arklio naudojimą maistui. Virvelininko, kaip raitelio, vaizdinys iš esmės yra teorinė konstrukcija, kuriai įtakos turėjo didelio masto migracijomis grįstos hipotezės, arklį / žirgą pirmiausia siejančios su transportu ir karyba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Arklys; Mobilumas; Raitelis; Rytų Baltijos regionas; Virvelinė keramika; Virvelinės keramikos kultūra; Corded Ware Culture; East Baltic; Horse; Horseman; Mobility.