Understanding identity of social work in Lithuania

LTStraipsnis aptaria fenomenologinės laikysenos, kaip vienos esminių fenomenologinės teorijos ir metodologijos idėjų, praktikavimo sukuriamas galimybes. Filosofinis fenomenologinis metodas yra kritikuojamas dėl sudėtingų idėjų ir per menkų metodinių nurodymų, tačiau fenomenologinės teorijos ir metodologijos idėjos neturėtų būti suprantamos kaip instrukcijos, o greičiau kaip idealizuoti principai, kuriuos būtina modifikuoti į praktines procedūras. Straipsnyje aptariami 4 esminiai fenomenologinio metodo bruožai: fenomenologinė redukcija, patirties aprašymas, patyrimo esminių struktūrų paieška ir intersubjektyvumas. Fenomenologinės redukcijos principas turi būti susiaurintas ir transformuotas į susilaikymą nuo išankstinių nuostatų tiriamojo reiškinio požiūriu. Antrasis idealizuotas patirties aprašymo principas turi būti transformuotas į maksimalų susilaikymą nuo interpretacijos ir patirties aprašymo tikslumo bei detalumo išlaikymą. Trečiasis principas turi būti transformuotas į esminių patirties sudedamųjų dalių paiešką, ir galiausiai ketvirtasis idealizuotas intersubjektyvumo principas reiškia, kad aprašyta ir suabstraktinta patirties struktūra turėtų būti patikrinama kartu su tyrimo dalyviu ar remiantis jo aprašymu. Fenomenologinės laikysenos praktikavimo rezultatai yra reikšmingi ne tik socialinio darbo tyrimams, bet ir kuria naujas galimybes socialinio darbo praktikoje, gali būti siejami su idealių idėjų - empatijos, pagarbos ar atjautos - supratimu ir praktikavimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinis darbas; Socialinio darbo fenomenas; Social work identity; Social work phenomenon.; Socialinio darbo identitetas.

ENThis paper presents research that investigated how social work PhD students understand the phenomena of social work and the scientific way of investigation of social work phenomena. The research material included 10 qualitative questionnaires collected from Lithuanian Social work PhD students studying in the University of Lapland. Material was analysed using qualitative content analysis. The main results describe the specific understanding of social work identity as a professional activity and at the same time as an academic subject.