The University teacher's educational competence in the context of learning paradigm

• Jucevičienė, Palmira
• Stanikūnienė, Brigita

LTNaujai mokymosi paradigmai keičiant tradicinę mokymo paradigmą, universiteto dėstytojas tampa ne tik savo veiklos vykdytoju, bet ir nuolat besimokančiuoju savo veikloje. Šiam naujam vaidmeniui atlikti nebepakanka jo/jos pedagoginės kompetencijos, kuri siejama su studentų mokymo ir mokymosi veiklos sistemingu organizavimu. Todėl straipsnyje keliamas klausimas: kokia turėtų būti universiteto dėstytojo edukacinė kompetencija, atliepianti naujos mokymosi paradigmos reikalavimus bei įgalinanti jį/ją sėkmingai atlikti savo kaip pedagogo ir tyrėjo veiklą, organizuoti efektyvų ir proaktyvų besimokančiųjų mokymąsi bei mokslinių žinių sklaidą už akademinės bendruomenės ribų ir realizuoti besimokančiojo savo veikloje vaidmenį? Pirmoje straipsnio dalyje išryškinami naujos mokymosi paradigmos reikalavimai, keliami šiuolaikinio universiteto dėstytojui. Ypatingas dėmesys šiame kontekste tenka konstruktyvistiniam požiūriui į mokymąsi bei supratimas, kad universiteto dėstytojo mokymasis – tai refleksijos pagalba vykstantys pokyčiai jo/jos kognityviuose metoduose ir būduose. Antroji straipsnio dalis yra skirta universiteto dėstytojo edukacinės kompetencijos struktūros pagrindimui. Į pastarąją įeina ir dėstytojo pedagoginė kompetencija, nes terminas „edukacinis“ akcentuoja platesnę kompetencijos koncepciją bei besimokančiojo tobulėjimo įgalinimą per mokymo ir mokymosi arba saviugdos veiklą. Taigi universiteto dėstytojas pats tampa besimokančiuoju veikloje ir plėtoja savo kompetenciją ne tik savarankiškai, bet ir kitų subjektų dėka, komunikuojant, mokantis iš kitų, savo supratimą vystant bendradarbiavimo veikloje.Mokslinės literatūros analizė leido pateikti tokią universiteto dėstytojo edukacinės kompetencijos struktūrą: metamokymosi kompetencija, akcentuojanti dėstytojo kognityvinių metodų ir būdų plėtrą ir jo/jos mokymosi veikloje procesų supratimą bei valdymą; mokymosi kompetencija, reikalinga dėstytojo dalykinės kompetencijos tobulinimui; kompetencija kurti (arba dalyvauti kūrime) edukacines mokymuisi imlias aplinkas, įgalinanti realizuoti konstruktyvistiniu požiūriu paremtą mokymąsi; kompetencija mokyti, kuri susideda iš: pedagoginės kompetencijos, naudojamos organizuoti tokį mokymo procesą, kuris pereitų į mokymąsi, t. y gebėjimai lanksčiai taikyti didaktines sistemas, šiuolaikinius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus, būdus bei priemones, gebėjimai nustatyti individualius besimokančiųjų poreikius bei potencines galias ir sugebėjimus, optimizuojant jų panaudojimą mokymo procese. Kompetencija mokyti kitus kaip mokytis, t. y. kitų metamokymosi kompetencijos ugdymo kompetencija. Kompetencija skleisti naujas mokslo žinias visuomenėje. Mokslo žinios turi būti pertvarkomos, padarant jas suprantamomis plačiajai visuomenei. Tokių žinių sklaida gali būti susieta ir su jų įterpimu į edukacines mokymuisi imlias aplinkas. Edukacinės kompetencijos struktūroje metamokymosi kompetencija tampa esmine, nes ji naudojama ne tik dėstymo veikloje bet ir kituose dėstytojo veiklos kontekstuose, kuriuos įtakoja jo/jos atliekamų vaidmenų bei funkcijų įvairovė. Apibendrintai galima pasakyti, kad metamokymosi kompetencija – tai tam tikros reflektyvaus mokymosi metodologijos įvaldymas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dėstytojas; Dėstytojo edukacinė kompetencija; Edukacinė kompetencija; Mokymosi paradigmos kontekstas; Universitetas; Universiteto dėstytojas; Context of learning paradigm; Educational competence; Teacher; Teacher of university; Teacher's educational competence; University.

ENThe article aims to present the structure of university teacher's educational competence that meets new requirements of learning paradigm and embraces the role of teacher as learner. A new learning paradigm replaces the old teaching paradigm in higher education and emphasizes the contemporary university teacher's mission to disseminate scientific knowledge in the society, to perceive, investigate and manage proactive learning process, to be able to learn while acting and to develop the metalearning competence of his/her students and other society members. The university teacher's educational competence does not deny the importance of pedagogical competence, however, metalearning competence is considered to be the essential element of educational competence for it enables the teacher to develop his/her students' metalearning competence, create educational environments open for learning, to spread new knowledge and cognitive methods outside the university. [From the publication]