LTStraipsnyje analizuojami du dvikalbių žodynų tipai, išskiriami pagal tai, ar leidiniuose pateikiama viena verčiamoji ir viena pagrindinė kalba (K1→K2), ar juose yra dvi pagrindinės bei dvi verčiamosios kalbos (K1→K2 bei K2→K1). Tyrinėjimo objektu buvo pasirinkti 1990-2006 metais Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai. Lietuvių terminų "dvikrypčiai" ir "vienakrypčiai" žodynai turinį vertėtų sieti su žodyno adresatu, bet ne su jo struktūra ir jame esančių pagrindinių ir verčiamųjų kalbų kiekiu. Kalbant apie dvikalbių žodynų tipus, kuriuose yra pateikiama viena pagrindinė ir viena verčiamoji kalba bei dvi pagrindinės ir dvi verčiamosios kalbos, reikėtų atitinkamai vartoti terminus "monofunkcinis" ir "bifunkcinis" žodynas. Nors Vakarų leksikografijoje dvikalbis didelės apimties žodynas neretai tapatinamas su bifunkciniu leidiniu, Lietuvoje vyraujantis bendrojo dvikalbio žodyno tipas – tai monofunkcinis, o ne bifunkcinis leidinys. Teiginys, jog bifunkcinis žodynas, kaip geriausiai įkūnijantis šiuolaikinius leksikografijos principus, turėtų būti vyraujantis tipas dvikalbėje leksikografijoje, nėra nekvestionuojamas. Tik konkreti kalbinė situacija, tik konkretus adresatas, kuriam skirti leksikografiniai darbai, o ne išankstinės teorinės nuostatos gali nulemti vieno ar kito tipo dvikalbio žodyno dominavimą šalyje. Artimiausias Lietuvos leksikografų uždavinys - įvairiais aspektais patobulinti abiejų tipų žodynus (įtraukti į jų rengimą abiejų etninių grupių atstovus, subalansuoti bifunkcinį žodyną sudarančias dalis, suvienodinant juose esančių lemų skaičių ir leksikografinio aprašo principus).Reikšminiai žodžiai: Leksikografija; Dvikalbis žodynas; Monofuncinis žodynas; Bifunkcinis žodynas.
ENThe article analyzes two types of bilingual dictionaries, distinguished according to whether the publication has one source language and one target language (K1 → K2), or two target languages and two source languages (K1 and K2 → Q2 → Q1). As the subject for research, bilingual dictionaries released during 1990-2006 were chosen. The content of the terms ‘bidirectional’ and ‘unidirectional’ should be related to the addressee of the dictionary rather than with its structure or the number of target and source languages. Bilingual dictionaries containing a single target language and a single source language or two source languages and two target languages should be called respectively ‘mono-functional’ and ‘bi-functional'. Although in the Western lexicography, a large bilingual dictionary often identified with a bi-functional publication, the predominant type of general bilingual dictionary in Lithuania is a mono-functional, but not bi-functional publication. The statement that bi-functional dictionary should be the predominant type as best embodying the modern principles of lexicography, it not unarguable. Only a specific linguistic situation and a specific addressee, the lexicographical works are addressed to rather than preconceived theoretical rules may determine the dominance of one or another type of bilingual dictionary. The most important task of Lithuanian lexicographers is to improve the dictionaries of the both types in various aspects (involve the representatives of the both ethnic groups into the preparation work; balance the parts constituting a bi-functional dictionary, equalize the number of lemmas and the principles of lexicographic descriptions).