Reminių lietuvių kalbos antrininkių sakinio dalių perteikimas norvegų kalboje

LTStraipsnyje nagrinėjama medžiaga, surinkta iš R. Granausko apysakos "Gyvenimas po klevu" ir jos vertimo į norvegų kalbą. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos reminės antrininkės sakinio dalys (papildinys ir aplinkybė) norvegų kalboje perteikiamos sintaksinėmis konstrukcijomis (lūžiu, sakinio dalies pakartojimu), keičiamos sakinio dalys, keičiama reminių sakinio dalių raiška, pertvarkoma sakinio sintaksė (aktyvo formos keičiamos pasyvu, vartojama inversija), pasinaudojama papildomomis aktualiosios sakinio skaidos perteikimo priemonėmis (leksiniais remos rodikliais), įvedama papildomų temos elementų. Abiejose kalbose aktualiosios skaidos raiška dažnai sutampa: jose galioja galinės remos principas, bet dažna ir inversija. Norvegų kalbos reminės aplinkybės bei reminio papildinio (kai sakinyje nėra aplinkybių) pozicija sakinio gale dažniausiai yra nežymėta, o jei papildomos aktualiosios skaidos raiškos priemonės nevartojamos, šiomis sakinio dalimis perduodama aktuali informacija gali būti akcentuojama nepakankamai. Iš tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad daugeliu atvejų tame pačiame norvegų kalbos sakinyje vartojama ne viena, o kelios skirtingos antrininkių sakinio dalių remizavimo priemonės. Dažnai lietuviškame ir norvegiškame tekste skiriasi įvairių remizavimo priemonių deriniai. Didelę aktualiosios skaidos priemonių įvairovę, matyt, lemia tyrimo medžiaga – grožinis tekstas ir juo perteikiama gyvosios kalbos stilizacija. Kurios antrininkių sakinio dalių remizavimo priemonės vartojamos, priklauso ir nuo lietuvių ar norvegų kalbos tariniu einančio veiksmažodžio semantikos bei junglumo.Reikšminiai žodžiai: Sakinio struktūra; Norvegų kalba; Rema; Prieveiksmis; Structure of a sentence; Norwegian language; Rheme; Adverb.

ENThe theme-rheme (topic-focus) structure of a sentence is inherent in all the languages of the world. The difference lies in the means of functional sentence perspective, which is determined by the grammatical structure of a language. It is especially obvious in languages of different typology (e.g. synthetic and analytic). The aim of this article is to investigate expressions of Norwegian equivalents to Lithuanian remic secondary parts of the sentence (object and adverbial modifier) in the Lithuanian language. The analysis resorts for illustrations to the short story "Gyvenimas po klevu" by Granauskas and its translation into Norwegian. The analysis shows, the secondary parts of the sentence can be made rhemic in the Norwegian language by the following means: various syntactic constructions (cleft, the reduplication of a sentence part), replacing one sentence part with other sentence part of the same meaning, alterations in the expression of the sentence part, syntactic order reshuffling, inversion, the passive voice, introduction of extra elements. Both languages display the principle of the end position of the rheme, in both languages the object and the adverbial modifier can be rhemised by way of inversion. In the case the rhemic object or the rhemic adverbial modifier occupies the last position in a sentence in the Norwegian language; some extra means of focus of the object and the adverbial modifier are needed. [From the publication]