LTStraipsnyje analizuojamas moralinių sprendimų, kaip dorinės nuostatos praktinės raiškos, fenomenas. Pateikiamas diagnostinio būsimųjų užsienio kalbų mokytojų moralinių sprendimų tyrimas, atliktas naudojantis plačiai taikomu G. Lind'o tyrimo instrumentų analize. Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro G. Lind'o sukurta dinaminė-struktūrinė nuostatos koncepcija, pateikianti nuostatos sampratą kaip dviejų integralių komponentų – emocinio ir kognityvinio – vienovę; nuostatos teorijos ir jos matavimo integracijos idėja; moralinių sprendimų testas bei moralinės sprendimų kompetencijos vertinimo kriterijai. Nustatyta, jog daugumos būsimųjų užsienio kalbų mokytojų moralinių sprendimų, kaip praktinės dorinės nuostatos išraiškos, lygmuo yra žemo arba vidutinio lygmens. Nors tiriamieji daugiausia orientuojasi į pokonvencinį L. Kohlberg'o moralinio samprotavimo lygmenį (penktąją ir šeštąją stadijas), o tai reiškia aukštų moralės principų ir normų pripažinimą, tačiau spręsdami moralines dilemas negeba nuosekliai jų taikyti. Pastebėti nedideli skirtumai, įvertinant būsimųjų užsienio kalbų mokytojų moralinių sprendimų lygmenį studijuojamos kalbos, lyties ir kurso atžvilgiais. Daroma prielaida, jog žemas moralinių sprendimų lygmuo gali kliudyti būsimiesiems užsienio kalbų mokytojams ateityje realizuoti pagrindinius dorinio ugdymo tikslus, kurių vienas svarbiausių – asmens dorinės nuostatos ugdymas. Universitetų galimybės plėtoti užsienio kalbų studentų gebėjimus daryti moralinius sprendimus nėra pakankamai panaudojamos.Reikšminiai žodžiai: Būsimieji užsienio kalbų mokytojai; Būsimieji užsienio kalbų mokytojai, dorinė nuostata; Dorinė nuostata; Moraliniai sprendimai; Moralinė dilema; Future foreign language teachers; Moral attitude; Moral dilemma; Moral judgement.
ENThe article deals with the phenomenon of moral judgement as the expression of moral attitude and presents the analysis of the research into moral judgements of future foreign language teachers carried out at Vilnius Pedagogical and Vilnius universities in 2007. The research is based on the following theoretical background: the theory of dynamic-structural attitude, which views the attitude as an integral unity of its affective and cognitive aspects; the attitude theory and its measurement; the original G. Lind's research instrument Moral Judgement Test; moral judgement competence criteria. Moral judgement competence of future foreign language teachers is analyzed in terms of language, year of study and gender. The conclusion is made that university education does not have a significant influence upon the development of students' moral judgement competence, which leads to the assumption that universities may not fully exploit the possibilities of fostering students' moral development. [From the publication]