Transformation of university : towards pragmatism and competence based education

LTIntensyvios kaitos sąlygomis Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su daug problemų, kurios atrodo ypač skausmingos dėl posovietinio ir naujos kartos mentaliteto atotrūkio, menkos organizacijų vadybos ir kultūros tradicijos, sparčios integracijos į ES švietimo ir ekonomikos rinką, ir galiausiai naujų komunikacijos technologijų. Tenka klausti, o kokia gi yra aukštojo mokslo idėja Lietuvoje? Tokį klausimą R. Barnettas formulavo XX a. paskutiniame dešimtmetyje, permąstydamas britiškąją patirtį. Jis šį klausimą kėlė iš esmės, ieškodamas aukštojo mokslo filosofinio pagrindimo. Akivaizdu, kad universitetai pačia savo esme yra liberaliosios minties židiniai, tęsiantys senąsias tradicijas, vykdantys žinių atranką ir jų legitimaciją. Šiais laikais, universitetams praradus žinių kaupimo, valdymo ir skleidimo galią bei autonomiškumo statusą, senoji aukštojo mokslo idėja susilaukia kritikos. Multiuniversitetai yra kur kas lankstesni ir patrauklesni ekonomikai, tampančiai esmine galia koordinuojant mokslą. Pragmatiškas posūkis į kompetencijų ugdymą verčia permąstyti universitetinio lavinimo idėją ir modelius. Įvairiuose akademiniuose sluoksniuose svarstoma, kiek verta išlaikyti tradicinio universiteto statusą, kiek jį keisti ir kaip keisti. Įprastai skiriami keli universitetų modeliai: britiškas, arba Oksbridžo, modelis yra orientuotas į kultūros paveldo, vertybių ir mokslo žinių perdavimą; vokiškasis Humboldto modelis siūlo mokslo plėtrą, kritinį santykį su pažinimu; amerikietiškas universitetų modelis siūlo orientuotis į ekonominį užsakymą, rinką.Lietuvos darbo pasauliui ir universitetams didelį poveikį turi informacinių technologijų plėtra. Ji lemia pragmatinio, į darbo rinką orientuoto universiteto atsiradimą. Informatikos ir matematikos studijų programų, priklausančių Lietuvos fizinių mokslų sričiai, turinio analizė parodė, kad programos yra stipriai orientuotos į rinkos poreikius ir ugdo kompetencijas, turinčias paklausą darbo rinkoje. Lyginant programų tikslus su Bolonijos procese suformuluotais magistrantūros tikslais, nustatyta, kad aktyvaus pilietiškumo ugdymo kompetencijoms visiškai neskiriama dėmesio. Pristatant VU atvejo studiją yra analizuojamas informatikos ir matematikos studentų požiūris į studijų proceso kokybę. Straipsnio pabaigoje yra formuluojamos išvados, kurios išryškina informatikos ir matematikos studijų trūkumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Universiteto idėja; Pragma­tizmas; Kompetencijos; Informatikos ir matematikos; Studijos.; University idea; Pragmatism; Com­petences; Informatics and mathematics education; Aukštasis mokslas; Kompetencijomis grįstas ugdymas; Higher education; Competence based education.

ENThis paper analyzes the idea of higher education, its transformation into an ICT influenced, competence-based pragmatic university idea. For the analysis of developed competences in the contemporary university the groups of Informatics and Mathematics students are chosen. These academic groups are presumably most prepared for the university change and should promote further development and implementation of information technologies. The theoretical analysis of university models, the pragmatic idea of the contemporary higher education are based on the philosophy of postmodernism. The main factors influencing the contemporary higher education as well as the impact of ICT on the universities and the nature of work are also analyzed. The empirical study presents data and finding of the research about the competences to be developed in master study programs (physical sciences) and Vilnius University Informatics and Mathematics students' opinion on university studies, the developed competences and changes in Lithuanian higher education. [From the publication]