Špygelis oder Zerkolas bzw. Veidrodis? Zu Dubletten und Ersatzwörtern von deutschen Lehnwörtern in der litauischen Presse Ostpreussens

LTXX a. 3-4-ajame dešimtmečiais Rytprūsiuose lietuvių kalbą kaip gimtąją vartojo lietuvių tautinė mažuma, gyvenusi dvikalbystės sąlygomis. Šio krašto lietuvių kalbos leksika buvo paveikta kelis šimtmečius trunkančios sąveikos su slavų kalbomis ir vokiečių kalbos atmainomis, dėl to patys kalbėtojai ją vadino vokišku, slavišku ir lietuvišku mišiniu. Paskutiniame lietuviškai leistame Rytprūsių laikraštyje „Naujasis Tilžės keleivis“ (1924-1940), kuris tautiškai susipratusių lietuvininkų (Jagomastų šeimos, Vydūno) rūpesčiu per keliolika leidybos metų išlaikė lietuvybės puoselėjimo poziciją, atsiskleidžia vokiškų skolinių santykis su jų slaviškais ir lietuviškais atitikmenimis. Apie 90 tokių su atitikmenimis tekstuose vartotų vokietybių pavadindavo visų pirma daiktus ar reiškinius, susijusius su materialiąja aplinka (pvz., maisto produktai, drabužiai) ir socialiniu gyvenimu (pvz., techninė pažanga, valstybės gyvenimas), išsamesnė tokių vokietybių apžvalga pateikta 1-ojoje šio straipsnio iliustracijoje. Beveik 90% tirtų skolinių iš vokiečių kalbos „Naujojo Tilžės keleivio“ tekstuose vartota su vienu (tuo pačiu) atitikmeniu, 8,8% vokietybių tekstuose aptinkamos su dviem skirtingais atitikmenimis, tik 3,3% tokių skolinių turėjo tris atitikmenis.Atitikmenys gali būti suvokiami kaip vokietybių leksiniai konkurentai ir skirstytini į dubletus, atsiradusius bei įsitvirtinusius Rytprūsių lietuvių kalboje dėl tiesioginių kalbų kontaktų, ir pakaitalus, t. y. tokius atitikmenis, kurie sąmoningai iškeliami siekiant jais pakeisti vokietybes. Analizuojant vokietybių su atitikmenimis vartojimo polinkius atskleidžiamos laikraščio autorių (Enzio Jagomasto, Onos Jagomastaitės-Vilmantienės, Dovo Jagomasto, Vydūno) kalbinės nuostatos dėl to, kas vartotina Rytprūsių lietuvių kalboje, atsižvelgiama į atitikmenų kilmę, paplitimą ir įsitvirtinimą. Vokiškų skolinių dubletais dažniausiai būdavo laikomi įsitvirtinę slavizmai, vartoti Rytprūsiuose ar Didžiojoje Lietuvoje (pvz., slyva, sūris), tačiau esant lietuviškam atitikmeniui būdavo siūloma juos keisti (pvz., vartoti „veidrodis“ vietoj „špygelis“ ar „zerkolas“). Pakaitalais dažniausiai buvo siūlomi lietuviški žodžiai. Visų pirma vokietybės tekstuose vartotos su XIX amžiaus pabaigos rašytinėje Rytprūsių lietuvių kalboje žinomais jų vertiniais („trukis“ vietoj „cūgas“), taip buvo vadovaujamasi Johanno Ferdinando Kelkio ir Frydricho Kuršaičio tradicijomis. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dubletas; Dvikalbystė; Pakaitalas; Pakaitas; Rytprūsių lietuviška spauda; Skolinys iš vokiečių kalbos; Vokietybė; Bilingualism; Doublet; Loan-word from the German language; Loanword from the German language; Press of East Prussia; Substitute; The press of East Prussia.

ENPresent article, based on the theory of languages contacts, is intended to analyze usage tendencies of approximately 90 borrowings from the German language, which had equivalents (doublets and substitutes), in the last East Prussia newspaper "Naujasis Tilžės keleivis", that was being published in Lithuanian (1924-1940). Analyzing their application tendencies, the newspaper authors’ (Enzys Jagomastas, Ona Jagomastaitė-Vilmantienė, Dovas Jagomastas, Vydūnas) linguistic preferences are revealed, taking into consideration what was used in the Lithuanian language of East Prussia. The authors of the newspaper manoeuvred between purification of East Prussia Lithuanian and linguistic practices of the Lithuanians community, who lived under bilingualism conditions. [From the publication]